Pasak klimatologo Markuso Stoffelio, toks įvykis gali sukelti klimato chaosą, panašų į 1815 m. įvykusį Indonezijos Tamboros ugnikalnio išsiveržimą.
Šis išsiveržimas į atmosferą išmetė didžiulį kiekį dujų, dulkių ir uolienų, dėl to pasaulinė temperatūra stipriai nukrito. Pasėliai sunyko, kilo badas, plito ligos, mirė dešimtys tūkstančių žmonių.
Kitaip nei po Tamboros išsiveržimo sekę „metai be vasaros“, XXI a. megaugnikalnis prisidėtų prie sutrikimų, kuriuos jau sukėlė žmonijos priklausomybė nuo iškastinio kuro.
Paspartins paviršiaus atšalimą
Geologijos mokslų daktaras Michaelis Rampino aiškino, jog poveikis Žemei gali būti dar skaudesnis nei 1815 m.
Ironiška, bet dėl per pastarąjį šimtmetį išsiskyrusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ugnikalnio išsiveržimo pasekmės gali būti dar šaltesnis oras.
Vulkanologo Thomaso Aubry tyrimai rodo, kad karštesnė ir audringesnė atmosfera greičiau paskleistų sieros dioksido dujas ir jas vėsinančius sulfatų aerozolius, ir tokiu būdu sustiprintų vėsinimo poveikį.
Platesnis šių saulės šviesą atspindinčių oro junginių pasiskirstymas padarytų juos veiksmingesnius, nes sumažėtų jų susidūrimo ir susikaupimo tikimybė.
„Šių mažų ir blizgančių dalelių dydis yra „aukso viduriukas“, – sakė Kembridžo atmosferos tyrėja daktarė Anja Schmidt.
Kaip teigiama jos kartu su daktaru T. Aubry 2021 m. žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime, mūsų būsima ir, tikėtina, karštesnė atmosfera tam tikrais „visuotinio atšilimo“ scenarijais, kurie netrukus įvyks, pašalins 30 proc. daugiau saulės energijos.
„Mes manome, kad tai 15 proc. sustiprintų paviršiaus atšalimą“, – sakė vulkanologas T. Aubry.
Klimatologai, geologai ir kiti tyrėjai renka atmosferos duomenis, įšaldytus ledo branduoliuose ir senų medžių žieduose.
Šie matavimai rodo, kad keli ugnikalnių išsiveržimai per pastaruosius kelis tūkstančius metų laikinai atvėsino planetą maždaug 1-1,5°C.
Pavyzdžiui, dėl 1815 m. Tamboros ugnikalnio išsiveržimo vidutinė pasaulio temperatūra sumažėjo maždaug 1°C.
O geologiniai duomenys rodo, kad kitas didelis Samalo ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje, įvykęs 1257 m., greičiausiai prisidėjo prie šimtus metų trukusio „mažojo ledynmečio“.
Tuo tarpu 1991 m. įvykęs Pinatubo kalno Filipinuose sprogimas, remiantis šiuolaikinių palydovų duomenimis, kuriais galima užfiksuoti, kiek sieros dioksido išsiskyrė, tiksliau žinoma, kad Žemę keleriems metams atvėsino maždaug 0,5°C.
Kada įvyks kitas ugnikalnio išsiveržimas – nežinoma
Tačiau net ir turėdami šiuos papildomus jutiklius ir kitus seisminius prietaisus, mokslininkai vis dar negali sužinoti kada įvyks kitas ugnikalnio išsiveržimas.
„Kuris kitas ir kada – to vis dar neįmanoma nuspėti“, – teigė klimatologas M. Stoffelis.
Jis tikisi, kad galimų blogiausių scenarijų tyrimai gali padėti visuomenei ir politikams geriau pasiruošti evakuacijos planams bei maisto tiekimu, jei žlugtų pasaulinis derlius.
XXI a. ugnikalnio išsiveržimas paveiktų daug labiau apgyvendintą ir tarpusavyje susijusį pasaulį, kuriame dramatiški sutrikimai galėtų atsiliepti mirtinai ir netikėtai.
Daktaro T. Aubry teigimu, klimato kaita gali pakeisti net pačių ugnikalnių elgesį, nes tirpstantys ir nykstantys ledynai, gali pakelti slėgį, dėl kurio ugnikalnis gali išsiveržti.
Jis pažymėjo, kad dėl klimato kaitos padažnėjusios ekstremalios liūtys taip pat gali sukelti į garų bombą panašius sprogimus, nes drėgmė prasiskverbia gilyn į plyšius, esančius tiek prie aktyvių, tiek prie miegančių ugnikalnių.
„Šiuo metu siekiame sudaryti jautriausių klimato kaitai ugnikalnių žemėlapį“, – šių metų spalį sakė T. Aubry.
„Apytikriai žinome, kad tai susiję su regionais, kuriuose sparčiai tirpsta ledynai, pavyzdžiui, Islandijoje ar Čilėje, taip pat su ugnikalniais, kuriuos labai veikia krituliai, pavyzdžiui, Indonezijoje“, – pridūrė jis.
Viename 2022 m. tyrime nustatyta, kad apie 716 pasaulio ugnikalnių, t. y. 58 proc. žinomų aktyvių ugnikalnių, gali suaktyvėti dėl ekstremalesnių kritulių, todėl didėja pavojingo „mažojo ledynmečio“ tikimybė.
Daktaras mano, kad dėl pagausėjusio kritulių kiekio galime tikėtis daugiau potencialių ugnikalnių išsiveržimų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Knyga rusų kalba ,bet išsiversi.
Beja šita knyga tiktu ir tokių straipsnių autoriams
