Kyjivas kaltino Maskvą, kad ji yra teroristinė valstybė, kurios parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje buvo plataus masto invazijos 2022-aisiais pranašas.
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nusprendė, kad Maskva pažeidė dviejų sutarčių straipsnius – vieną dėl terorizmo finansavimo, o kitą dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo, – tačiau atmetė daug daugiau Kyjivo pretenzijų pagal šias sutartis.
Jis atmetė Ukrainos reikalavimą, kad Maskva sumokėtų kompensaciją už išpuolius Rytų Ukrainoje, dėl kurių kaltinami prorusiški Ukrainos separatistai, įskaitant 2014 metų liepos 17-ąją įvykdytą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimą, per kurį žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai.
Pasak TTT Rusija tik „nesiėmė priemonių ištirti faktų, susijusių su asmenimis, kurie, kaip įtariama, padarė nusikaltimą“.
Tarptautinis teismas taip pat nusprendė, kad Rusija pažeidė vieną iš teismo nurodymų, nes beveik prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šis teisiškai privalomas galutinis sprendimas buvo pirmasis iš dviejų laukiamų TTT sprendimų, susijusių su dešimtmetį besitęsiančiu Rusijos ir Ukrainos konfliktu, beveik prieš dvejus metus peraugusiu į plataus masto karą.
2014 metais Rusijos remiami separatistai numušė lėktuvą, žuvo visi 298 keleiviai ir įgulos nariai. Rusija neigia esanti su tuo susijusi. Nyderlandų teismas 2022 metų lapkritį nuteisė du rusus ir promaskvietišką ukrainietį už jų vaidmenį šiame išpuolyje ir už akių skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Nyderlandai ir Ukraina taip pat yra padavę Rusiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl MH17 numušimo.
Praėjusiais metais vykusiuose teismo posėdžiuose Ukrainos advokatas Davidas Zioncas sakė, kad prorusiškos pajėgos Rytų Ukrainoje „vykdydamos bauginimo ir teroro kampaniją užpuolė civilius gyventojus“.
„Šią kampaniją skatino Rusijos pinigai ir ginklai“, – teigė jis.
Tačiau teismas nusprendė, kad ginklų ir kitos įrangos siuntimas pagal sutartį nėra terorizmo finansavimas.
Kitas Ukrainos advokatas Haroldas Kohas teigė, kad 2014 metais aneksuotame Krymo pusiasalyje Rusija „siekė pakeisti daugiatautę bendruomenę, kuri buvo būdinga Krymui iki Rusijos intervencijos, diskriminaciniu rusišku nacionalizmu“.
Šiuo atveju teismas nustatė, kad Rusija nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos mokytis ukrainiečių kalba.
Teisėjams pateikta tūkstančiai dokumentų
Byla pradėta 2017 metais, o jos nagrinėjimo metu buvo ilgai keičiamasi nuomonėmis TTT, be to, teisėjams buvo pateikta tūkstančiai puslapių dokumentų.
Rusijos advokatai ragino TTT atmesti bylą, teigdami, kad prorusiškų separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje neprilygo terorizmui, o rusų ambasadorius Nyderlanduose Aleksandras Šulginas kaltino Ukrainą melu.
Penktadienį teismas turėtų priimti sprendimą dėl Rusijos prieštaravimų dėl jo jurisdikcijos kitoje byloje, kurią Ukraina iškėlė netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną į jos teritoriją įsiveržė Rusijos kariai. Joje teigiama, kad Maskva pradėjo puolimą remdamasi išgalvotais kaltinimais genocidu. Teismas jau yra priėmęs laikinąją priemonę nurodęs Rusijai sustabdyti invaziją, bet Maskva to nepaisė.
Pastarosiomis savaitėmis TTT taip pat nagrinėjo Pietų Afrikos bylą, kurioje Izraelis kaltinamas vykdęs genocidą Gazos Ruože. Praėjusią savaitę teisėjai paskelbė laikinąsias priemones, kuriomis Izraelis raginamas padaryti viską, kad konflikto metu būtų užkirstas kelias mirtims, naikinimui ir bet kokiems genocido veiksmams.
