„The Washington Post“ teigimu, tuo metu, kai senatorius iš Ohajo užėmė pagrindinę Miuncheno saugumo konferencijos sceną, kai kurie pagrindiniai dalyviai jau buvo pakeliui namo, o viešbučio „Bayerischer Hof“ salė atrodė pusiau tuščia.
Dvi dienas JAV ir Europos pareigūnai kalbėjo apie Rusijos keliamą grėsmę ir pabrėžė tvirtą transatlantinį solidarumą, nors respublikonų įstatymų leidėjai ir sustabdė maždaug 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramą Ukrainai.
Jau paskutinėmis valandomis, vienintelis emisaras iš Donaldo Trumpo tėvonijos, senatorius James‘as David‘as Vance'as, prabilo, kad kita JAV administracija galėtų dirbti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir trauktis iš Europos.
Pagalbos Ukrainai stagnacija
Pagalbos Ukrainai teikimas nuslūgo, o JAV rinkimai artėja, todėl Europos lyderiai, pareigūnai ir diplomatai vis labiau suvokia, kad reikia įtraukti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą ir jo sąjungininkus į saugumo klausimus, tačiau jiems tai padaryti sekasi sunkiai.
Jau kelis mėnesius didžioji Europos dalis įtemptu žvilgsniu stebi JAV politiką, matydama prezidento Joe Bideno silpnumą rinkimuose ir baimindamasi grįžti į tuos metus, kai D. Trumpas kėlė grėsmę transatlantiniams santykiams.
Vykstant didžiausiam nuo Antrojo pasaulinio karo laikų sausumos karui Europoje, D. Trumpo „flirtas“ su Rusija ir neramios kalbos apie NATO dabar atrodo ne tiek perspėjimas dėl grėsmės, kiek atviras kvietimas įsiveržti. Europa sunerimusi ir pasipiktinusi, bet nežino, ką daryti toliau.
Susiskaldžiusi JAV
Miunchene D. Trumpo ir „trumperizmo“ šmėkla tvyrojo virš diskusijų apie karą Ukrainoje ir Europos Sąjungos politiką bei dominavo užkulisiniuose pokalbiuose. Amerikiečiai bandė nuraminti išsigandusius žmones, bet veltui. Nuotaikos dar labiau apniuko po žinios apie Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtį Sibiro kalėjime.
Europos politikai Miunchene teigė, kad kaip niekada daug dėmesio skiria smulkiems apklausų duomenims – ne tik J. Bideno ir D. Trumpo varžymuisi svyruojančiose valstijose, bet ir duomenims apie tikėtinus Atstovų Rūmų ir Senato rinkimų rezultatus.
Demokratai, norintys paremti Ukrainą, paprašė kolegų iš Europos pasikalbėti su respublikonais.
„Raginčiau jus daryti didžiulį spaudimą, kiekvienam čia esančiam Atstovų Rūmų respublikonui, kad jie leistų mums balsuoti dėl pagalbos Ukrainai ir aiškiai pasakytų, koks tai svarbus klausimas“, – sakė Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto vyriausiasis demokratas Adamas Smithas.
Europos lyderiai ir JAV
Per neseniai vykusią kelionę į Jungtines Valstijas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasakė kalbą D. Trumpui palankioje organizacijoje „Heritage Foundation“ ir apsilankė „Lockheed Martin“, kad pabrėžtų, kiek daug sąjungininkai perka iš Amerikos ginklų gamintojų.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahknas neseniai atvyko į Arkanzasą, kad išreklamuotų savo šalies JAV ginklų pirkimus. Jo nuomone, ši kelionė buvo būdas paaiškinti, ką Europa daro, kad apsigintų, ir pasisakyti už tolesnį JAV dalyvavimą NATO.
Privačiuose pokalbiuose Europos pareigūnai ir diplomatai dažnai kelia mintį pažadėti amerikiečiams griežtesnius veiksmus Kinijos atžvilgiu, mainais į paramą Ukrainai ir NATO, tačiau tik nedaugelis ryžtasi imtis konkrečių veiksmų.
„Europos problema yra ta, kad ji pati nesuteikia pakankamai atgrasymo priemonių. Manau, kad Amerikos saugumo antklodė leido Europos saugumui atrofuotis“, – teigė J. D. Vance‘as.
Pasak jo, Amerikai nereikia trauktis iš NATO ar atsisakyti Europos, bet ji turi „pasukti“ į Aziją. Jis teigė, kad Europa turi sustiprinti savo pozicijas.
Kai kurie pritaria, kad Rusija negrėsminga
„Nemanau, kad Vladimiras Putinas kelia egzistencinę grėsmę Europai“, – teigė J. D. Vance‘as taip pat pabrėždamas, kad Europa turėtų būti „agresyvesnė“.
Miunchene susirinkusiai miniai senatorius sakė, kad turi būti atviras bendradarbiavimui su V. Putinu.
„Tai, kad jis yra blogas žmogus, nereiškia, kad negalime užsiimti elementaria diplomatija ir teikti pirmenybę Amerikos interesams“, – sakė jis.
Šie žodžiai vargiai nuramins europiečius, kurie baiminasi, kad antrasis D. Trumpo prezidentavimas reikštų NATO pabaigą. Per rinkimų kampanijos mitingą šį mėnesį D. Trumpas sakė, kad „skatins“ Rusiją daryti, ką tik nori NATO narėms, kurios nepakankamai išleidžia gynybai.
D. Trumpo komentarai, kuriais jis paniekino NATO, suerzino sąjungininkus ir iš naujo sukėlė baimę Europoje.
„Kai buvęs ir galbūt būsimas laisvojo pasaulio lyderis sako, kad sėdėtų ir žiūrėtų, kaip Rusija puola NATO sąjungininkus, turime iš naujo apsvarstyti, kaip galėtų atrodyti JAV įsipareigojimas Europai ir Ukrainai“, – sakė vienas Europos saugumo pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai.
NATO alternatyva
Praėjus kelioms dienoms po D. Trumpo pareiškimų, Europos pareigūnai privačiai kalbėjo apie tam tikrą NATO atitikmens sukūrimą. Šis aljansas bendradarbiautų su JAV saugumo įsipareigojimais, bet taip pat galėtų būti perspektyvi alternatyva, jei JAV atsisakytų garantijų.
Kol kas šie pokalbiai labiau siejasi su istoriniais žemynui ginčais: Prancūzija ir Vokietija negali susitarti, kas apmokėtų sąskaitas, Rytų Europa nevisiškai pasitiki Vakarų Europos ryžtu kovoti su Rusijos grėsmėmis. Ir neaišku, kaip jos galėtų sukurti branduolinį skydą virš žemyno, o jei ir sukurtų, jis toli gražu neprilygtų Rusijos arsenalui blogiausiu branduolinio karo atveju.
Kai kas svarstoma, ar Europa, kuri ruošiasi skyryboms su Jungtinėmis Valstijomis, nesukurs taip savaime išsipildančios pranašystės ir nepaskatins transatlantinių skyrybų, užuot jų išvengusi.
„Visiems aišku: ar tai būtų Trumpas, ar Bidenas, ES šalys turi susivienyti ir sustiprinti savo saugumo žaidimą. Tai yra namų darbas“, – teigė Europos Parlamento narė iš Vokietijos Hannah Neumann.
Skatinimai „neverkšlenti“
Kalbėdamas su portalu „Euractiv“ Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte liepė Europos saugumo lyderiams "liautis dejuoti ir verkšlenti dėl D. Trumpo“.
Jo komentarai pasirodė po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė pasipiktinimą Europoje, pareiškęs, kad jei lapkritį bus perrinktas, jis negins NATO sąjungininkių, kurios nepakankamai skiria lėšų gynybai.
„Euractiv“ paklaustas, kokių nenumatytų planų turėtų imtis NATO, nes išlaidų gynybai didinimo gali nepakakti, M. Rutte teigė, kad šio klausimo problema yra ta, kad tuomet atrodytų, „kad mes tai darome dėl D. Trumpo – pažiūrėkime, kas bus išrinktas“.
„Turime užtikrinti, kad didintume gamybą ir išlaidas gynybos sistemoms ir, apskritai, gynybai, nes tai atitinka mūsų interesus“, – sakė jis.
