Visgi stebint šiuos valstybių lyderius niekada neaišku, kuris laimi, o kuris pralaimi nervų karą. Pasak Project Syndicate analitikų, pasaulis pastaruosius dvejus metus galvojo, kad Putinas suka Trumpą aplink pirštą, bet gali būti ir taip, jog D. Trumpas vedžioja Rusijos prezidentą už nosies.
Trumpas ne kartą yra sakęs, kad mėgsta Putiną, gyrė jį už buvimą stipriu lyderiu, spaudė ranką Helsinkyje ir žadėjo pagerinti Rusijos ir JAV santykius. Geresnių santykių Putinui labai norėtųsi, nes ekonomika Rusijoje smunka, žmonės ima pavargti nuo netylančios propagandos ir niekada nelaimimų karų.
Visgi Trumpas pažadų nevykto: sankcijos Rusijai tik didėja, nepageidaujamų asmenų sąrašas ilgėja, o tariamas draugiškumas ir neformalūs kvietimai į Baltuosius rūmus telieka vizija, kuri, greičiausiai, niekada neišsipildys. Pasak politikos analitikų, Trumpo ir Putino santykiai ir jų valdomu valstybių pozicijos nepriklauso tik nuo jų dviejų, todėl pagerėjimo vargu ar galima tikėtis.
Twitter politika tęsiasi
Pasak Rytų studijų centro vadovo Lino Kojalos, kai Trumpas tapo prezidentu būta lūkesčių, kad santykiai tarp Rusijos ir JAV pasitaisys, nes tą žadėjo ir pats Trumpas. Galima konstatuoti, jog per tuos du metus postūmių ta kryptimi nebuvo daug, nors Trumpo retorika Putino atžvilgiu tikrai buvo švelni, jis vengė Twitter paskyroje kritikuoti Putiną nors dažnai barė kitų Europos valstybių lyderius, sąjungininkus.
„Sprendimai, kurie buvo priimti JAV – Putino nedžiugina. Čia galima paminėti keletą aspektų: letalinės ginkluotės tiekimas Ukrainai ir naujų sankcijų priėmimas, o sankcijas sąlygojo Kongrese priimti teisės aktai. Taip pat ir sprendimas pasiųsti signalą Basharui al Assadui bombarduojant jo strateginius objektus po to, kai buvo panaudotas cheminis ginklas. Vidutinio nuotolio branduolinių raketų sutarties stabdymas arba sakymas, kad ji suspenduojama, todėl, jog Rusija jos nesilaiko. Konkretūs sprendimai tikrai nėra tie, kurie leistų sakyti, jog santykiai gerėja“, – aiškino L. Kojala.
Jis įsitikinęs, kad Kremliaus iliuzijos Trumpo atžvilgiu yra priblėsusios ir tai lemia ne vien Trumpas, bet visa JAV politinė sistema, kuri Kremliaus atžvilgiu yra labai kritiška.
„Trumpo reakcija į Putiną Buenos Airėse buvo tokia, nes prieš tai vyko agresijos aktas Ukrainoje Kerčėje. JAV politinės sistemos viduje atsirado didelis spaudimas, kad būtų blogas diplomatinis signalas susitikti su valstybės vadovu, kuris prieš kelias dienas buvo įvardytas kaip agresyvus. Susitikimų mes turime nepervertinti, nes jų vaizdinys ir pozityvumas niekaip neatsispindėdavo vėlesniuose sprendimuose“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Jis svarstė, kad tarsi galima konstatuoti, jog santykiai tarp lyderių – neblogi, mezgasi kontaktas, bet vistiek yra įvedamos sankcijos, išsiunčiami diplomatai.
„Sunku pasakyti, kaip būtų, jei pats Trumpas galėtų viską spręsti. Iš jo retorikos atrodo, kad galėtų būti kitaip, bet tai nevirsta realiais sprendimais ir tada kyla minčių, kad tą sąlygoja ne prezidentas asmeniškai, bet jį supanti aplinka, institucijos (Kongresas)“, – sakė L. Kojala.
Trumpas savo patarėjus pasirinko pats, jis žinojo, kad daugelis jų yra griežtai nusistatę Rusijos atžvilgiu. Prezidentas galėjo rinktis kvalifikuotus, bet nuosaikesnius patarėjus, bet tai rodo, kad jam tai nebuvo esminis kriterijus atsirenkant žmones arba, kad jis tai darė sąmoningai.
„Aplinka labai veikia ir kartais Trumpas išreiškia nusivylimą, kad jam nepavyksta vykdyti tokios politikos, kokios jis norėtų. Sankcijos Rusijai jam tapus prezidentu buvo Kongreso kodifikuotos, tai yra – paverstos įstatymu, o tai reiškia, kad prezidentas turi mažesnes galimybes švelninti ar atšaukti“, – sakė politologas.
Jis taip pat patikino, kad tik per pastarąsias kelias savaičių pamatėme pirmus jo viešus pareiškimus, kur jis smarkiai kritikuoja Rusiją.
„Iki tol to nebuvo ir girdėjosi balsų, kurie klausė, kodėl Trumpas neparašo žinutės savo įtakingiausioje Twitter paskyroje, pasakydamas, kad Rusija daro kažką ne taip. Tai būtų atėmę dalį argumentų iš tų, kurie sako, kad Trumpas nori kažkokio slapto sandėrio su Putinu arba turi interesų, arba Rusija turi kompromato. Kodėl jis to nedarė yra svarstymo klausimas. Mums atrodo, kad Rusija yra esminis dalykas Trumpui ir JAV, bet taip nėra. Yra kitų problemų, kurias jis sprendžia: su Kinija, vidaus politikos reikalais, migracija“, – aiškino L. Kojala.
2019 metai gali būti įvairūs, sako politikos apžvalgininkas. Labai svarbu – vidutinio nuotolio branduolinių raketų sutartis, jos egzistavimas ir atsitraukimas.
„Kyla klausimas ar Rusija nori išsaugoti sutartį, nes NATO ir JAV konstatavo, kad pažeidimai vyksta. Rusijos pusėje dabar yra kamuolys, ji turi nutarti ar nori nusileisti ir pripažinti, kad kažką darė ne taip. Tai turės labai didelių implikacijų visam supratimui, koks yra branduolinis saugumas šiandien. Svarbu, kas bus ir su START sutartimi, tai – branduolinių galvučių ribojimo sutartis, kurią reikės pratęsti artimu metu. Jei pirmoji sutartis bus nutraukta iškils rizika, kad ir antroji nebus pratęsta. Tai būtų ženklas, kad sistemiškai ir struktūriškai santykiai tarp JAV ir Rusijos yra pasiekę labai blogą etapą ir nepavyksta susitarti iš esmės dėl nieko“, – sakė L. Kojala.
Rusijos svajonė – tapti lygiaverte
Apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad JAV prezidentas mėgino gerinti santykius, bet dėl įvairių priežasčių tai nepasisekė.
„Manau naujų susitikimų greit tikėtis neverta, nes dabar demokratai turi daugiau galių. Todėl mėginimai priartėti prie Rusijos arba daryti jai nuolaidas būtų laikomi išdavyste ir tam prieštarautų Senatas ir Atstovų rūmai. Ta prasme, santykiai yra tikrai blogi ir nepagerės, Trumpui kybo apkaltos proceso galimybė, o tai jį vers dar atsargiau elgtis. Pats Trumpas neturi aiškios nuomonės, ką daro Putinas, o ir apie Rusiją daug neišmano“, – sakė K. Girnius.
Anot jo, jei Trumpas būtų galėjęs, jis būtų norėjęs pakeisti politiką Rusijos atžvilgiu, tam, kad parodytų, jog Barackas Obama nieko nepadarė, o štai jis pagerino santykius su Rusija. Bet jam tai nepavyko dėl pasipriešinimo Senate, o ir respublikonų partija tradiciškai vykdo labiau antirusišką politiką. Tokie žmonės kaip, senatorius John‘as McCainas labai kritiškai žiūrėjo į bet kokius galimus sandorius su Rusija.
„Nemažą vaidmenį JAV turi ir gynybos, saugumo departamentai. Šios institucijos turi aiškias antirusiškas nuostatas ir per tai negalėjo prasimušti Trumpas. Tam, kad tai padarytų jis būtų turėjęs susipažinti su tikrąja padėtimi: Rusijos, JAV pozicija, o jis yra tinginys, kuris nemėgsta skaityti, bet neskaitydamas nieko neišmoks“, – sakė apžvalgininkas.
Jis mano, kad Rusija būtų norėjusi, jog JAV būtų atšaukusi sankcijas ir grąžinusi Rusiją į G-8. Ši šalis labiausiai nori vėl tapti lygiaverte politikos žaidėja. Ko D. Trumpas norėjo ir norės – neaišku, bet gali būti, kad buvo siekta paramos Irane, susikalbėjimo Sirijoje.
