Kaukėti vyrai buvo čečėnų kovotojai, vadovaujami karo vado Movsaro Barajevo, kurie įkaitais paėme 912 teatro salėje buvusių žmonių. Kovotojai turėjo vieną vienintelę sąlygą – išvesti rusų karius iš Čečėnijos ir sugrąžinti šaliai nepriklausomybę.
Blogėjančios sąlygos
Įdomiausia tai, jog šie čečėnų sukilėliai sugebėjo atvykti į Maskvą ne basi, o kaip reikiant apsiginklavę. Jie į sostinę atvyko su daugiau kaip 100 kg sprogmenų, apie 100 rankinių granatų, trimis sunkiosiomis bombomis, 18 kalašnikovų. Įvairūs žurnalistai, teisių gynėjai bei piliečiai spėliojo, kad separatistai kažkaip sugebėjo papirkti pasienio pareigūnus ir taip pasiekti teatro salę.
Pirmąją dieną Čečėnijos laisvės kovotojai paleido 150 įkaitų, tarp kurių buvo ne vien moterų bei užsieniečių, bet ir vaikų. Čečėnų separatistai atsisakė karšto maisto, kurį įkaitams bandė suteikti valdžios institucijos.
Antrąją dieną pasidarė aišku, jog atmosfera viduje tikrai buvo įtempta – gydytojams iš Jordanijos buvo leista apsilankyti teatre. Jie teigė, kad viduje yra daug vaikų. Tai pat iš teatro sugebėjo pabėgti dvi merginos, Vakarų žiniasklaidos teigimu, panašu, kad joms abiem buvo apie 18 metų.
Be to, Maskvos policija teigė mananti, kad 20-metė moteris žuvo naktį bandydama pabėgti, jai buvo sulaužyti riešai ir pirštai. Na, o separatistai turėjo kiek kitokį naratyvą – jie teigė nužudę Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FSB) agentę.
Teatre buvo ir vienas iš ryškiausių šio išpuolio simbolių – juodosios našlės. Tai buvo moterys, atvykusios kartu su separatistais, apsirėdusios juodais rūbais, ir užsidengę veidus. Juodosios našlės sėdėjo tarp įkaitų. Moterys prie savęs buvo prisitvirtinę bombas.
Tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris iki šiol sėdi ant kruvino Kremliaus sosto, teigė jog svarbiausia yra išsaugoti įkaitų gyvybes. Jo sąlyga buvo viena – niekas nešturmuos pastato, kol sukilėliai nepradės žudyti įkaitų.
Trečiąją dieną vyko intensyvios derybos su separatistais. Čečėnų kariai derėjosi su žymia Rusijos žurnaliste Ana Politovskaja. Ji reikalavo paleisti vaikus ir paauglius, tačiau separatistai teigė, jog Čečėnija pernelyg ilgai kentėjo nuo Rusijos režimo. Nepaisant to, jie paleido aštuonis vaikus.
Rusijos valdžia tą pačią dieną pasiūlė mainus – Rusijos pareigūnai pasigaili čečėnų, o šie paleidžia likusius įkaitus. Tačiau separatistai atrodė nepajudinami. Maskvos radijo pranešimuose skelbta, kad čečėnai šeštadienį esą pradės vykdyti egzekucijas belaisviams, jei nebus patenkintas jų reikalavimas Rusijai pasitraukti iš Čečėnijos respublikos.
Atrodė, kad visa situacija artėja prie kulminacijos.
Išgelbėjo... nužudydami
Ketvirtąją dieną, spalio 26-ąją, Rusijos specialiosios pajėgos į pastatą pripurškė stiprių migdomųjų dujų, nuo kurių beveik visi čečėnai bei jų įkaitai neteko sąmonės. Tada specialiosios pajėgos apsupo ir įsiveržė į teatrą.
Tikėtina, kad užpuolikai buvo nušauti būdami be sąmonės. Tačiau vienintelis separatistas, kuris išgyveno ir buvo teisiamas, Zaurbekas Talchigovas, buvo apkaltintas pagalba rengiant išpuolį ir nuteistas 8,5 metams kalėjimo.
Išpuolio atomazga paliko juodąją dėmę Rusijos istorijoje. Mirė ne vien čečėnų separatistai, bet ir apie 150 civilių tarp kurių buvo ir vaikų. Sunkiausia suvokiamas faktas, kuris iki dabar vertinamas nevienareikšmiškai, yra tai, kad civiliai mirė nuo dujų, kurias paleido FSB.
Daug melo ir mažai tiesos
Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboms nebuvo pranešta kokios dujos buvo naudojamos teatre, tad medikai negalėjo efektyviai padėti nukentėjusiesiems. Ne gana to, sveikatos tarnybos nebuvo įspėtos iš anksto, jog bus panaudojamos dujos, o stovintys automobiliai nebuvo patraukti nuo gatvės. Dėl šios priežasties greitosios pagalbos automobiliai atvyko praėjus pusantros valandos nuo FSB operacijos pradžios.
Netekus sąmonės, atrodo, norisi, kad medikų pagalba būtų suteikta tučtuojau, bet šiuo atveju buvo kitaip. Miegančius įkaitus nešė ne medikai, o policijos pareigūnai.
Po 8 valandų, kai Maskva pagaliau pripažino, kad buvo panaudotos dujos, V. Putinas tvirtino, kad jos negalėjo sukelti mirties, tačiau tiek dujų pavadinimas, tiek cheminė sudėtis vis dar yra didelė paslaptis. Daugelis manė, kad tai buvo fentanilio junginys, kuris gali būti šimtus kartų stipresnis už morfiną. Toks stiprus junginio pagrindas gali sukelti mirtiną perdozavimą, panašų į heroino.
Valdžios institucijų veiksmai nebuvo tiriami. Niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn už žmonių mirtis, todėl grupelė nukentėjusiųjų padavė Rusijos vyriausybę į teismą, reikalaudami atviro bylos tyrimo. Kaip būtų galima tikėtis, Maskvos Tverės rajono teismas atmetė visus ieškinius.
2011 m. gruodį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė 64 nukentėjusiesiems palankų sprendimą. Rusijos vyriausybei buvo liepta aukoms sumokėti apie milijoną eurų kompensacijos, kartu pripažinta, kad Rusijos valdžios institucijos netinkamai elgėsi, vykdydamos gelbėjimo operaciją.
Iki šiol Rusijoje nėra pradėto oficialaus bei atviro tyrimo.
Čečėnijos karas
Čia svarbu prisiminti istorinį kontekstą, nes iki Antrojo Čečėnijos karo buvo ir Pirmasis. Jis prasidėjo 1994-aisiais, prezidento poste taip pat esant B. Jelcinui. Rusija savo karines pajėgas į Čečėniją įvedė šiai niekaip nesutinkant raštiškai įtvirtinti, kad priklauso Rusijos Federacijai.
Prasidėjo ilgas ir kruvinas karinis konfliktas, o abiejų kariaujančių pusių derybos pradėtos tik 1995 m. čečėnams surengus teroristinį išpuolį ir paėmus bent 1,3 tūkst. žmonių įkaitais Rusijos miesto Budionovsko ligoninėje. Tačiau konfliktas galiausiai baigėsi tik 1997-aisiais, kai B. Jelcinas su Čečėnijos prezidentu Aslanu Maschadovu pasirašė taikos sutartį.
Ir štai po poros metų, 1999-ųjų rudenį, Rusijai pradėjus, kaip ji tai oficialiai vadino, Antiteroristinę operaciją Šiaurės Kaukaze, prasidėjo Antrasis Čečėnijos karas. Oficiali karo pabaiga paskelbta 2000-aisiais, Rusijos karinėms pajėgoms kontroliuojant didžiąją dalį šalies. Netrukus V. Putinas okupuotoje Čečėnijoje įvedė tiesioginį valdymą, vadovauti jai paskyrė sau pavaldų Achmadą Kadyrovą, kurio sūnus Ramzanas po tėvo mirties Čečėniją valdo iki šiol. 2003-aisiais Čečėnija pripažinta Rusijos Federacijos dalimi.
