Candida auris rūšis pirmą kartą buvo pastebėta Japonijoje 2009 m. Po to šis grybas greitai išplito į Pietų Korėją, Aziją, Europą ir JAV. Pagrindinis šio grybo – tiksliau, mielių rūšies – keliamas pavojus yra tai, kad dažnais atvejais jis yra atsparus daugeliui priešgrybelinių vaistų, vartojamų Candida infekcijoms gydyti. Negana to, šį grybą yra sunku identifikuoti, žmogaus kūne jis gali gyvuoti net kelis mėnesius, be to, jis greitai plinta ligoninėse, ypač, jeigu nėra laiku pastebimas.
Naujame tyrime medicinos mikologė Anuradha Chowdhary kartu su savo komanda tyrė iš tropinių Andamano salų paplūdimių, pelkių ir mangrovių surinktus žemės, smėlio ir vandens mėginius. Candida auris grybą mokslininkai aptiko net mėginiuose, paimtuose iš druskingų pelkių, kur žmonės lankosi retai. Iš dviejų paimtų mėginių, viename rastas grybas buvo atsparus priešgrybeliniams vaistams.
Daug daugiau nerimo kelia tokios vietos, kaip paplūdimiai, kur ši mielių rūšis buvo aptikta net 22 mėginiuose. Visuose juose rastas Candida auris grybas buvo atsparus vaistams.
„Grybas, rastas vietose, kur žmonės lankosi dažniau, labiau priminė Candida auris atmainas, su kuriomis susiduriame ligoninėse. Grybas ten galėjo patekti nuo augalų arba nusilupusių žmogaus odos dalelių, ant kurių, kaip žinome, gali įsikurti Candida auris kolonijos. Reikia ištirti daugiau vietų, kuriose šis patogenas gali gyvuoti“, – sakė A. Chowdhary. Pasak jos, norint geriau paaiškinti šį ryšį, reikia atlikti tolimesnius tyrimus.
Kaip rašo žurnale „mBio“ publikuoto tyrimo autoriai, tai pirmas kartas, kada ši mielių rūšis buvo aptikta ne ligoninių patalpose. Atlikę mėginiuose rasto grybo DNR tyrimus, mokslininkai įsitikino, kad tam tikrose sąlygose grybas gali puikiai išgyventi ir be šeimininko.
„Senuose ąžuoluose rastų Candida albicans genetinė įvairovė parodo, kad tokiomis sąlygomis šie grybai gali išgyventi ilgai. Panašiai, vandenyje aptikti Candida auris grybai parodo, kad vanduo jiems gali būti palanki terpė“, – teigia tyrėjai, aprašydami kitą mielių rūšį – Candida albicans.
Jau anksčiau buvo iškelta hipotezė, kad šis grybas ir atsirado vandenyje, tačiau mokslininkai jo nepastebėjo, kol jis netapo užkratu žmonėms. Manoma, kad žmogaus ir kitų žinduolių organizmai grybui palankia terpe tapo dėl klimato kaitos.
„Atradimas, kad gamtoje rastas grybas šiltesnėse sąlygose auga lėčiau nei medicinai žinomos jo atmainos, neprieštarauja idėjai, kad Candida auris tik neseniai priprato prie aukštesnės temperatūros“, – teigė Johnso Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos Baltimore molekulinės mikrobiologijos ir imunologijos skyriaus pirmininkas dr. Arturo Caseddevallis.
„Dabar žinome, kad Candida auris rūšis yra aptinkama gamtoje, todėl reikia atlikti papildomas paieškas, siekiant suprasti, kokios ekologinės sąlygos jai yra tinkamos. O atliktos gamtoje rasto grybo analizės patvirtins arba paneigs hipotezę, kad jo atsiradimą lėmė klimato atšilimas.“
