Avdijivkos užėmimas, pareikalavęs 13 tūkst. rusų karių gyvybių ir daugiau nei 400 tankų netekimo, tik parodo geležinį V. Putino ryžtą tęsti karą. Jis žengia į priekį ir vidaus fronte, o tai liudija Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis, rašo „The Economist“, kurį cituoja „UNIAN“.
Ir tai yra susiję: V. Putino karas Ukrainoje nuo pat pradžių buvo skirtas stiprinti savo pozicijas šalies viduje, siekiant destabilizuoti pasaulio tvarką.
Kremliaus vadovas bijo ne NATO karinės galios, o demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės. Jie kelia egzistencinę grėsmę V. Putino valdžiai, pažymi leidinys.
Režimas imasi veiksmų prieš savo šalies piliečius
Susidūrimas su šia grėsme Rusijos viduje jaučiamas per tiesioginius V. Putino veiksmus, nukreiptus prieš šalies gyventojus. O tai toli gražu neapsiribojama kova su priešininkais: Kremliaus režimas dabar atsigręžia net prieš tuos, kurie jam yra prijaučiantys.
„Visuomenės protestai slopinami, tačiau nepasitenkinimas išsilieja įvairiomis formomis... Dauguma rusų niekada neprašė karo, niekada nepageidavo Ukrainos teritorijos ir nori, kad jų gyvenimas grįžtų į normalias vėžes. Visa tai nereiškia, kad protesto judėjimas auga, tačiau apklausų duomenys rodo, kad parama karui palaipsniui mažėja“, – leidiniui tvirtina ekspertai.
„Neišsprendžiama trilema“
Be to, dabar V. Putinas susiduria su „neišsprendžiama trilema“: karo finansavimu, pragyvenimo lygio palaikymu ir infliacijos stabdymu.
Pažymima, kad Rusijos ekonomikai padarytos žalos neįmanoma atitaisyti nesustabdžius karo ir nepanaikinus Vakarų sankcijų.
„Tačiau Putinas to padaryti negali, nes jo režimas dabar gali egzistuoti tik karo sąlygomis. Jam saugiau padvigubinti savo pastangas, įvedant didesnes represijas prieš savo žmones, nei sustoti, nes tai iškeltų neišvengiamus klausimus apie karo kainą ir priežastis.
Ir jis nėra pirmas valdovas, atsidūręs tokioje padėtyje. Tokią išvadą 1918 m. pavasarį padarė Vokietijos vadovybė, pasirinkusi pergalės siekimo būdą „viskas arba nieko“ ir ruošdamasi lemiamam puolimui“, – teigiama leidinyje.
O atotrūkis tarp V. Putino militarizmo ir žmonių noro grįžti į normalų gyvenimą tik didės, tačiau tai vargu ar sustabdys diktatorių.
„Putinas pasaulį mato kitaip. Jo manymu, didelė šio karo kaina pateisina jo pastangų mastą. Putinas gyvena tarp senovės Rusijos kunigaikščių ir carų, savo pastangas matuoja šimtmečiais ir mato jose istorinę misiją ne tik atkurti prarastą imperiją, bet ir panaikinti po Antrojo pasaulinio karo Vakaruose atsiradusią ir po Berlyno sienos griuvimo į Rytus išplitusią socialinę tvarką. Jis nori nugalėti patį individualios valios jausmą, kurį įkūnijo Navalnas. Ir jis nesustos“, – pažymi ekspertai..
