• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“. Apie tai jis rašė savo skiltyje žurnale „Foreign Policy“.

8

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“. Apie tai jis rašė savo skiltyje žurnale „Foreign Policy“.

REKLAMA

Jo manymu, naujausias JAV pagalbos paketas ir karinė parama iš Europos leis Ukrainai kovoti dar bent metus. Nors karo baigtis tebėra neaiški, jau gauta nauja vakarietiškų ginklų partija, įskaitant artileriją ir ATACMS sistemas.

Kai kurie ekspertai mano, kad geriausia išeitis Ukrainai gali būti susitarimas dėl „teritorinio padalijimo“. Ukrainos gebėjimas derėtis dėl jai palankaus pokarinio susitarimo priklauso nuo jos karinių rezultatų per ateinančius 18 mėnesių. R. Menono nuomone, bet kokios derybos su Rusijos Federacija turėtų būti pradėtos iš jėgos pozicijų. Tačiau šiuo metu Ukraina nėra tam pasirengusi.

REKLAMA
REKLAMA

Ką sako neatidėliotinų derybų šalininkai

Kaip teigia R. Menonas, siūlantys Kyjivo ir Maskvos derybas, linkę manyti, kad Ukraina negali pasiekti nieko panašaus į pergalę, kad laikas yra palankus Rusijai ir kad tolesnis ginkluotas Ukrainos pasipriešinimas sukels tik dar daugiau mirčių, destrukcijos ir teritorinių nuostolių, kurių ji gali išvengti pasiekdama susitarimą kaip įmanoma greičiau.

REKLAMA

R. Menonas pripažįsta, kad karas atnešė milžiniškų nuostolių. Tai jis matė savo akimis per keturis vizitus į Ukrainą, todėl noras užbaigti karą yra suprantamas. Kartu jis pastebi, kad, nepaisant gerų ketinimų, „neatidėliotinų derybų“ šalininkai vengia esminio klausimo: kas jas inicijuos (ar turėtų inicijuoti)? Vienas iš galimų atsakymų: Jungtinės Valstijos – pagrindinės ginklų tiekėjos Ukrainai. Tačiau kol Joe Bidenas lieka prezidentu, tam praktiškai nėra jokių šansų.

REKLAMA
REKLAMA

Galbūt tie, kas rekomenduoja derybas, prognozuoja, kad Ukrainos karo nuovargis privers V. Zelenskį derėtis su Rusija. Tai įmanoma, rašo R. Menonas, tačiau šiuo metu Ukrainos piliečiai priešinasi susitarimui su Maskva, paprasti ukrainiečiai dažnai sako, kad Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu negalima pasitikėti. Ypač dėl ankstesnių susitarimų, pavyzdžiui, Budapešto memorandumo, pažeidimų.

Kodėl reikėtų laukti derybų?

Pagrindinis derybų šalininkų argumentų trūkumas, pasak R. Menono, yra siūlomas laikas. Daugelis taikos derybų šalininkų nori, kad jos prasidėtų jau šią vasarą. Tačiau Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje ką tik pradėjo tiekti Ukrainai dešimčių milijardų dolerių vertės ginkluotę ir nebaigs jos tiekti iki rudens pradžios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Būtų neprotinga skubėti pradėti derybas, kol nebus įsitikinta, kokią įtaką turės papildomų ginklų įvedimas, ar Rusijos kariuomenė sugebės išlaikyti dabartinį tempą, kai Ukraina turės daugiau ugnies galios, ir kiek sėkmingas bus Ukrainos puolimas“, – rašo straipsnio autorius.

Trys karo pabaigos scenarijai

R. Menonas įžvelgia tokius tris galimus karo pabaigos scenarijus:

  1. Rusijos kariuomenė užima dar daugiau teritorijų. Vakarai pavargsta remti Ukrainą ir Putinas primeta Kyjivui žeminančią taiką: dalis Ukrainos tampa rusiška, o likusi dalis, išlaikydama nepriklausomybę, grįžta į Maskvos įtaką.
  2. Nepaisant visų pastangų, Rusija kontroliuoja mažiau Ukrainos teritorijos nei dabar. Putinas supranta, kad jo kariuomenė nesugebės pasiekti geresnių rezultatų ir gali prarasti dar daugiau, po to įvyksta politinis susitarimas. Galiausiai Ukraina prisijungia prie ES ir NATO su sąlyga, kad jos teritorijoje nebus NATO bazių ar nuolatinių užsienio karinių pajėgų.
  3. Karas pasiekia aklavietę. Nė viena pusė neįsivaizduoja, kaip iš jo išeiti, tačiau V. Putinas turi pakankamai svertų, kad užtikrintų Ukrainos neutralumą. Kyjivas naudojasi savo pozicija, kad užsitikrintų ginkluotą neutralumą, kuris leis jam rengti savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų šalyse ir apsiginkluoti vakarietiškais ginklais, tačiau likti už Rusijos įtakos sferos ribų.

R. Menonas pažymi, kad galimi ir kiti įvykių raidos scenarijai, tačiau šie, be pirmojo, turi bendrą bruožą – jie reikalauja, kad Ukraina sustiprintų savo derybines pozicijas sustabdydama Rusijos puolimą, pradėdama savo kontrpuolimą, atgaudama daugiau teritorijų.

„Tam reikia laiko, kurio Ukraina dabar turi: Vakarų ginkluotė dar tik pradėjo keliauti į frontą, o jos kiekis artimiausiais mėnesiais didės. Rusija ir Ukraina galiausiai gali surengti derybas dėl politinio susitarimo. Tačiau dabar ne laikas jas pradėti“, – apibendrina analitikas.

Taikos deryboms seniai laikas
Taikos deryboms seniai laikas
Ko vertos žmonių gyvybės Juk iš vienos ir kitos pusės žūsta tūkstančiai. Į karą žmonės neina savu noru. Ir ko vertas laimėtas ar pralaimėtas karas, kai ant jo aukuro paaukota tiek gyvybių.
gana karo ,nes lietuvos koncervai pusdurniai jau nezino ka kist tiem ukram ,tuoj ubagais iseisim
Nier su ko derėtis visi Kijevo režime narkomanai
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų