Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Latviją, Lietuvą ir Estiją ksenofobija ir pareiškė, kad šios šalys etnines rusų mažumas laiko „antrarūšiais žmonėmis“. Rusijos įsivaizdavimu, Baltijos šalys draudžia rusakalbę žiniasklaidą, vaikų darželius ir mokyklas.
Toks „rusofobiškas požiūris“ „neabejotinai turės įtakos dvišaliams santykiams su šiomis šalimis, kurie ir taip yra visiškai smukę“, teigia ministerija.
Rusijai dar vasario 24-ąją įsiveržus į Ukrainą, Vakarų pasaulis, įskaitant ir Baltijos šalis, pasmerkė Maskvos agresiją.
Rusija tądien paskelbė pradėjusi „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, kaip tuo metu teigta, be kita ko, yra denacifikuoti ir demilitarizuoti Ukrainą.
Vis dėlto tokie teiginiai tėra Kremliaus propaganda. Rusų kariai nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą. Dėl rusų agresijos Ukrainoje buvo sugriauti ištisi miestai, žuvo daugybė niekuo dėtų civilių.
Reaguodamos į tai Vakarų šalys nutraukia ryšius su Rusija ir įveda sankcijas, skirtas spausti Maskvą dėl jos agresijos Ukrainoje.
Primename, kad Rygos valdžia, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ketvirtadienį išmontavo didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą, nepaisydama Latvijos rusakalbių mažumos protestų ir reikalavimų išsaugoti monumentą.
Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP korespondento, išmontuojant Antrojo pasaulinio karo memorialą, tapusį Kremliaus šalininkų susibūrimo vieta, buvo panaudota griovimo technika.
1985 metais sostinės Pardaugavos rajone pastatytą Monumentą Sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų okupantų sudarė karių bei moters statulos ir tarp jų iškilęs 79 metrų aukščio obeliskas.
Ketvirtadienį buvo išmontuotas paskutinis memorialo elementas – obeliskas. Jis buvo nukeltas aidint garsioms griovimo darbus stebėjusių žmonių ovacijoms.
Nukėlus obeliską buvo atnaujintas anksčiau uždarytas eismas aplinkinėse gatvėse. Tačiau pėstiesiems vis dar draudžiama artintis prie išmontuoto paminko, o apylinkėse budi policija.
Vietos valdžiai teko nugriauti paminklą šalies parlamentui nubalsavus už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalintos visos likusios sovietmetį šlovinančios statulos, atminimo lentos ir bareljefai.
Latvijos etninių rusų bendruomenė, sudaranti trečdalį šalies gyventojų, protestavo prieš Pergalės monumento išmontavimą.
Tūkstančiai rusakalbių kasmet gegužės 9-ąją susirinkdavo prie paminklo paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais.
Daugumai latvių ši data reiškia sovietinės okupacijos, trukusios iki 1991-ųjų, pradžią.
Šis memorialas nuo pat pradžių kėlė kontroversijų. Pagal pirminę idėją jis turėjo vaizduoti moterį su kūdikiu rankose, laukiančią iš karo grįžtančio vyro. Tačiau šis projektas nepraėjo cenzūros ir buvo pasirinkta sovietinei ideologijai artimesnė tema.
Taip pat buvo piktinamasi, kad vienas iš skulptorių, Levas Bukovskis, per karą tarnavo „Waffen SS“ divizijoje.
1997 metais grupė aktyvistų pamėgino nugriauti paminklą dinamitu, tačiau sprogmenys detonavo pirma laiko ir pražudė du žmones.
Šį kartą paminklui išmontuoti nebuvo panaudoti nei sprogmenys, nei griaunamasis kamuolys. Darbai, užtrukę tris dienas, atsiėjo apie 2,1 mln. eurų.
Memorialas buvo išmontuotas praėjus savaitei po to, kai buvo nukeltas sovietmetį šlovinantis paminklas kaimyninės Estijos Narvos mieste, kur gyvena didelė rusakalbių bendruomenė.
Estijai nugriovus minėtą paminklą – tanko T-34 kopiją su raudona sovietine žvaigžde – Rusijos programišių grupė „Killnet“ surengė kibernetinių atakų bangą prieš estų valstybines institucijas ir privačias organizacijas.
Talinas tas atakas pavadino didžiausiomis nuo 2007 metų, bet pabrėžė, kad jos buvo „neveiksmingos“.
