memorialas

Pasitinkant Laisvės gynėjų dieną lankytojams ketvirtadienį po remonto bus atvertas Seimo Sausio 13-osios aukų memorialas, prie parlamento vakare suliepsnos atminimo laužai. Kaip pranešė Seimas, nuo 2021 metų rudens tvarkytą Sausio 13-osios memorialą ir jame pristatomą parodą „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“ pirmieji lankytojai galės apžiūrėti ketvirtadienį nuo 15 iki 21.30 val. ir penktadienį  nuo 12.30 iki 14.30 valandos.

Idėjos vietoj apleistų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą įgyvendinimas gali būti ilgas ir sunkus procesas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Procesas vyksta, bet tam, kad ten sukurtume tikrai prasmingą ir savo esmę atitinkanti Lietuvos žydų atminimo objektą, reikės nemažai padirbėti. Komisija atrinks idėjas, reikės dėl jų susitarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį Neringoje demontuotas sovietinis memorialas, kuris greta Alksnynės viensėdžio buvo atidengtas 1967-aisiais metais, pranešė Neringos savivaldybė. Demontuojant memorialą nukeltas paminklinis akmuo su bareljefu bei nuimtos plokštės su įrašais. Anot įstaigos, sprendimas demontuoti Neringoje esantį memorialą priimtas, išklausius mokslininkų nuomonių bei susipažinus su jo atsiradimo aplinkybėmis ir įvertinus visuomenėje tvyrančias nuotaikas.

Rusija pasmerkė sovietinių memorialų naikinimą Baltijos šalyse ir apkaltino Latviją, Estiją bei Lietuvą rusakalbių mažumų persekiojimu, rašo „The Guardian“. Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Latviją, Lietuvą ir Estiją ksenofobija ir pareiškė, kad šios šalys etnines rusų mažumas laiko „antrarūšiais žmonėmis“. Rusijos įsivaizdavimu, Baltijos šalys draudžia rusakalbę žiniasklaidą, vaikų darželius ir mokyklas.

Vandalai praėjusią savaitę dukart apgadino medžius, pasodintus buvusios nacių Buchenvaldo koncentracijos stovyklos aukų atminimui, ir žemės premjeras Bodo Ramelowas pirmadienį pažadėjo „ryžtingą atsaką“. Septyni medžiai, pasodinti netoli stovyklos memorialo Vokietijos Tiuringijos žemėje, praėjusią savaitę buvo išversti arba smarkiai apgadinti, o dar du – sunaikinti savaitgalį, pranešė juos pasodinusi labdaros organizacija.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė sprendimui nukelti Karių kapinių skulptūrinę grupę, žyminčią Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietą. Priėmus šį sprendimą, bus demontuojama kompozicija, kurią sudaro du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda, bei paminklas, kurį sudaro postamentas, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys.

Klaipėdos architektų bendruomenė šią savaitę diskutavo dėl sovietinio memorialo Klaipėdoje likimo, vieni siūlė nugriauti trijų karių skulptūrų ir kardą, kiti palikti stovėti tik vieną iš jų, treti – nieko neliesti, o ant aikštės, po kuria palaidoti kariai, užsėti žolę. Diskusiją organizavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.

Pirmadienį Antakalnio kapinėse rinkosi daugiausiai Rusijos režimą šlovinantys gyventojai. Jie kartojo propagandines istorijas apie karą Ukrainoje. Prie sovietų karių memorialo pasirodė SSRS simboliką demonstruojančių asmenų. Vieni dėvėjo tankus valdančių karių kepures, kiti – galvos apdangalą su raudona žvaigžde, treti iš po skverno išsitraukė Georgijaus juostelę, kurią segėti Lietuvoje šiuo metu draudžiama.

Gegužės 9-ąją Antakalnio kapinėse būriavosi rusakalbiai gyventojai. „Su švente!“, – daugelis sveikino vieni kitus. Dalis minioje sutiktų pašnekovų smerkė karą Ukrainoje, sakė nesuprantantys Vladimiro Putino veiksmų ir tų žmonių, kurie jį palaiko. Kai kurie pašnekovai pateikė siūlymų dėl sovietų karių skulptūrų likimo – siūlo juos perkelti ne į Grūto parką, o į Kauną. Šiemet gegužės 9-oji Antakalnio kapinėse kiek kitokia – be skambių  pasisakymų ir mažiau žmonių.

Rusijos Aukščiausiasis teismas sprendžia garsiausios žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“ likimą. Užsienio agente paskelbta organizacija ne tik nagrinėja Sovietų Sąjungos represijas ir žiaurumus, bet ir kovoja už žmogaus teises. Visgi už šią veiklą „Memorial“ gresia visiškas uždarymas. Prie Rusijos Aukščiausiojo Teismo Maskvoje – būrys protestuotojų.

Rusijos istorinių tyrimų organizacijos „Memorialas“ naikinimas rodo, kad šalis yra kelyje, kuriame buvo ir Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tai yra įspūdingą darbą Rusijos atminties politikoje, stalinizmo, apskritai, komunizmo nusikaltimų išaiškinime padariusi organizacija. Jos įdirbis yra milžiniškas. Archyvai, kurie yra patiems rusams labai svarbūs, yra didžiuliai“, – žurnalistams Katedros aikštėje sakė ministras.

Buvusiame Lukiškių kalėjime svarstoma įrengti tarptautinį memorialą-muziejų, taip pagerbiant ten kalėjusius politinius kalinius, trečiadienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Jo teigimu, tokiai centro iniciatyvai pritarta tarpinstituciniame pasitarime, kuriame dalyvavo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, Kultūros paveldo departamento atstovai.

Neįtikėtina istorija apie tai, kaip Lenkijoje esančio Aušvico memorialo direktorius išsiuntė laišką Nigerijos prezidentui. Memorialo vadovas prašo prezidento pasigailėti Nigerijoje 10-čiai metų kalėjimo už negražius žodžius apie Alachą nuteisto 13-mečio berniuko. Aušvico memorialo direktorius net pasisiūlė, kartu su daugybe savanorių Nigerijos kalėjime atlikti bausmę už paauglį. Nigerijos Kano valstijoje galioja griežtas šariatas.

Paaiškėjus, kad Lietuvos partizanų memorialo atidarymo Kryžkalnyje renginio organizatoriai neregistravo dalyvių ir tokio sąrašo epidemiologams nepateikė, NVSC ragina renginio dalyvius kreiptis dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti į Karštąją koronos liniją telefonu 1808. Žmonės Karštosios linijos operatorių turėtų informuoti, jog rugsėjo 20 d., t. y. praėjusį sekmadienį, dalyvavo memorialo, skirto Lietuvos partizanams atminti, atidarymo ceremonijoje.

Kryžkalnyje atidengtas memorialas Lietuvos partizanams. 25 metrų aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, atminimo siena, kurioje įrašyta apie 20 tūkst. žuvusių partizanų vardų ir nežinomo partizano kapas. Tokio memorialo sumanytojas buvo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Tai ypač svarbi diena gyviems likusiems partizanams, kurių draugai ir bendražygiai yra išvardinti ant šios sienos.

Savo pavyzdžiu įrodėme, kad nedidelės tautos moka branginti laisvę ir dėl jos kovoti, sekmadienį Kryžkalnyje atidengiant memorialą Lietuvos partizanams sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien stebėdami, kaip vis iš naujo bandoma perrašyti istoriją, puikiai suprantame, kad mūsų kova dar nėra baigta. Nedraugiškos jėgos vis dar bando pasaulį dalinti įtakos sferomis, lyg nebūtume patyrę skaudžių Molotovo-Ribentropo pakto ir jų slaptųjų protokolų pasekmių“, – savo kalboje sakė prezidentas.

Koks memorialas, skirtas laisvės kovų gynėjams stovės Vilniuje, Lukiškių aikštėje neaišku iki šiol. Tarp pirmosios ir antrosios vietos nugalėtojų nuožmi kova tęsiasi antrus metus.Vyčio skulptūros gerbėjai keikia laimėjusią „laisvės kalvą“ ir žada mūru stoti, kad tik ši nebūtų pastatyta. Tiesa, teismo keliu siekę, jog memorialo projekto nugalėtojas būtų anuliuotas, Vyčio kūrėjai bent kol kas liko nieko nepešę.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Vyčio“ memorialo kūrėjų skundą prašant atšaukti sprendimus, patvirtinusius Lukiškių aikštės memorialo konkurse laimėjusį paminklą „Laisvės kalva“. Teismas konstatavo, kad šis konkursą laimėjęs skulptoriaus Andriaus Labašausko kūrinys „atitiko kūrybinių dirbtuvių keliamus reikalavimus“ ir atmetė ieškovų teiginius, jog konkursas organizuotas neskaidriai.

Sekmadienį dažais išterliotas sostinės Lukiškių aikštėje pastatytas monumento „Laisvės kalva“ fragmentas. Policijos departamento duomenimis, apie 17 val. policijai pranešta, kad „Laisvės kalva“ apipilta raudonos spalvos dažais. Memorialo fragmentas Lukiškių aikštėje pastatytas praėjusią savaitę.

Baltarusijoje – valstybinio lygio vandalizmas. Prezidento Aleksandro Lukašenkos įsakymu, Minsko pašonėje griaunami kryžiai. Ne bet kur, o žymiausioje enkavėdistų egzekucijų vietoje, kur iššaudyta tūkstančiai žmonių, tarp jų ir lietuvių. Dešimtmečiais baltarusių kryžiais puoselėta vieta užkliuvo A. Lukašenkai kaip neva prieš valdžią nukreipta opozicijos akcija. Kadaise prieš kryžius kovojo sovietinė okupantų valdžia – tą patyrė ir mūsų Kryžių kalnas prie Šiaulių.

Rusijos teismas po tarptautinių organizacijų smerkiamo proceso pirmadienį garsų čečėnų teisių aktyvistą nuteisė ketveriems metams pataisos kolonijoje. Žmogaus teisių centro „Memorialas“ Čečėnijos biuro direktorius Ojubas Titijevas buvo sulaikytas 2018 metų sausį ir apkaltintas narkotikų laikymu. Vis tik daugelis šį areštą laiko valdžios kerštu šiam teisių aktyvistui, vienam iš retų Čečėnijos vyriausybės kritikų.

Vilniuje iš rekonstruotos Lukiškių aikštės pavogtos dvi paminklinės plokštės nuo paminklo „Šimtmečio ratas“. Policijos departamentas praneša, kad pranešimas apie vagystę gautas pirmadienį, 18.35 val. – spėjama, kad pilko granito plokštės su užrašais dingo praėjusią savaitę. Paminklinės plokštės yra Lietuvos meno kultūrinės vertybės.

Vyriausybėje įstrigęs Lukiškių memorialo finansavimo klausimas Vilniaus savivaldybę verčia svarstyti galimybę pačiai skirti lėšų Andriaus Labašausko projektui „Laisvės kalva“, sako meras Remigijus Šimašius.

Po abejonių Lukiškių aikštės konkurso procedūrų teisėtumu, Kultūros ministerija oficialiai paskelbė Vilniuje esančios reprezentacinės šalies erdvės memorialo laimėtoją. Pasak kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės, jei Vyriausybės teisininkai sprendimo formuluotėms neturės priekaištų, tai, kaip planuota, leis Vyriausybei skirti 500 tūkst.

Vyriausybė neperves Lukiškių aikštės memorialo laisvės kovotojams statyboms numatytų lėšų, kol Vilniaus savivaldybė nesutvarkys reikiamų dokumentų, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis. „Pinigai nebus pervesti tol, kol nebus parengtas techninis projektas ir tiesiog finišo stadijoje bus gauti visi leidimą šiam projektą įgyvendinti. Kada reikės jį įgyvendinti, tada bus perversti pinigai. Iki to laiko mes pinigų nepervedinėsime“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovas.

 Lapkričio 24-ąją planuojama paskelbti galutinį sprendimą dėl memorialo pastatymo Lukiškių aikštėje Vilniuje, o pats paminklas turėtų būti pastatytas iki kitų metų gruodžio, teigia Kultūros ministerija. Nuo ketvirtadienio iki lapkričio 19-osios visuomenė kviečiama balsuoti už vieną iš penkių komisijos atrinktų Lukiškių aikštės memorialo pasiūlymų. „Lukiškių aikštės sutvarkymo komisija išrinko ir patvirtino penkis projektus.

Minint Laisvės gynėjų dieną ketvirtadienį LRT kieme Vilniuje bus atidarytas Sausio 13-osios memorialas. Memorialas, kurio pagrindinis akcentas – šešių metrų obeliskas, skirtas įamžinti Sausio 13-osios aukų atminimą. Anksčiau šioje vietoje stovėjo 24 mediniai vardiniai kryžiai, skirti Laisvės gynėjams, žuvusiesiems prie TV bokšto, LRT pastato, Medininkuose, keliuose kituose epizoduose 1991-aisiais. „Kryžiai dūlėjo, iro, iškilo problema, kaip juos išsaugoti. Nutarta pastatyti ilgaamžį paminklą.

Panevėžyje antradienį bus atidengtas memorialas, skirtas Holokausto aukoms - nacių nužudytiems romams. Tai bus pirmasis monumentas, įprasminantis romų persekiojimą Lietuvoje. Iniciatyvą įgyvendinantis Lietuvos žmogaus teisių centras informuoja, kad keturi memorialiniai atminimo akmenys bus atidengti Panevėžio J.Tilvyčio gatvės šaligatvyje, jie pagerbs panevėžietes Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, Anastaziją Jablonskienę-Bagdonavičiūtę, Zosę Matuzevičiūtę, Oną Grachauskienę-Bagdonavičiūtę.

Almai Adamkienei Santariškių ligoninėje atlikta rankos operacija. Valdas Adamkus neslepia buvęs sunerimęs dėl žmonos sveikatos bei gresiančio kraujo užkrėtimo, tai jis sakė penktadienį atidarydamas savo vardo biblioteką. Atidarymo metu eksponuojamos įsimintinos prezidento V.Adamkaus praėjusių kadencijų nuotraukos, jo archyvinių dokumentų ir apdovanojimų kolekcijos, o taip pat V.Adamkaus bibliotekos bei Vytauto didžiojo universiteto fonduose sukaupti lietuvių išeivijos dailės kūriniai.

Johnas Kerry  ir kiti Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai pirmadienį aplankė pirmojo branduolinio sprogdinimo memorialinę vietą Hirošimoje. Diplomatai atvyko į Hirošimos taikos memorialinį parką, kuris buvo įkurtas siekiant paminėti paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis amerikiečių numestos atominės bombos aukoms ir kuriame tebestūkso sprogimo nuniokoto pastato su kupolu griuvėsiai.

Šiaulių miesto, Šiaulių ir Joniškio rajonų merai prašo Vyriausybės skirti lėšų Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialui Joniškio rajone baigti, kitaip objektas gali visai sunykti. Tokį laišką premjerui ir finansų ministrui parašė merai Artūras Visockas, Antanas Bezaras ir Gediminas Čepulis. Kreipimąsi parengęs Šiaulių miesto vicemeras Stasys Tumėnas pabrėžė, kad šiemet minimas Saulės mūšio 780-metis, o jo vietos įamžinimo memorialinis kompleksas vis nebaigiamas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį Panerių memoriale pagerbdama Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą, pabrėžė būtinybę taiką išsaugoti šiandien. „Pusei amžiaus padalijęs Europą Antrasis pasaulinis karas nusinešė dešimtis milijonų gyvybių. Tai didysis dvidešimtojo amžiaus skausmas, pagimdęs holokaustą ir Sibiro lagerius.

Reda Gilytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje viešintis žinomas Lenkijos laikraščio vyriausias redaktorius Adamas Michnikas įsitikinęs, kad Ukrainos ateitis daug kuo priklauso nuo Europos sąjungos. Jis neatmeta, kad pavojus iš Rusijos gresia ir Baltijos šalims, ypač Latvijai ir Estijai. Jose gausiausios rusų bendruomenės. Maskvos mokslinio informacinio centro „Memorialas“ vienas iš vadovų Nikita Petrovas tikisi, kad Ukrainos tauta įveiks sunkumus.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Saulės mūšio pergalę įamžinantis memorialas Joniškio rajone ir šiemet nebus pabaigtas. Trečią dešimtmetį tebesitęsiančios statybos stringa dėl pinigų stygiaus. Istorikai spėja, kad Saulės mūšis įvyko Mūšos ir Tautinio upelių santakoje – dabartinio Jauniūnų kaimo laukuose. Statyti šią reikšmingą pergalę įamžinantį memorialą pradėta dar prieš 22 metus. „Įdėta ten labai daug – beveik 2 mln. litų.

Balandžio 1 dieną meluojama, bet ne visada be prasmės.  „Drąsos kelio“ partijos lyderė, buvusi teisėja Neringa Venckienė, portalo balsas.lt žiniomis, ketina atsisakyti Seimo nario mandato“, – pajuokavo tinklalapio balsas.lt žurnalistas ir vieni prapliupo ašaromis, kiti džiaugsmais, o treti prakeiksmais. Visus, kam pasirodė, kad nebėra nieko švento, kad viskas žlugo, raminame: Seimo nario mandatas nėra ir niekada, jei gyvensime demokratinėje šalyje, nebus šventas.

Vienam iš kompanijos „Apple“ įkūrėjų Styvui Džobsui (Steve Jobs) Rusijos Sankt Peterburgo mieste pastatytas memorialas, praneša „RIA Novosti“. Didžiulis juodas naujausias „iPhone“ telefono modelis, kurio ekrane rodoma S. Džobso nuotrauka bei vaizdo įrašai iš jo gyvenimo, pastatytas Sankt Peterburgo Nacionalinio informacinių technologijų, mechanikos ir optikos tyrimų universiteto kieme.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sekmadienį startavo projektas „Panerių lopšinė“. Iki gegužės kas kelias savaites bus rengiami vienos dienos ekskursijos, kurių metu Vilniuje bus galima aplankyti žymias žydų vietas, paragauti žydų maisto ar išmokti tradicinių jų dainų ir šokių.

Vos prieš pu­sant­rų me­tų Mė­nai­čių kai­me (Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas) iš­kil­min­gai ati­da­ry­tas Lie­tu­vos lais­vės ko­vų są­jū­džio Ta­ry­bos ne­prik­lau­so­my­bės dek­la­ra­ci­jos pa­skel­bi­mo me­mo­ria­las, kai­na­vęs ko­ne pu­sę mi­li­jo­no li­tų, rei­ka­lau­ja sku­baus re­mon­to.

Prieš keturiasdešimt metų (sukaktis pirmadienį, gegužės 14 dieną) už Lietuvos laisvę susideginusio devyniolikmečio kauniečio Romo Kalantos auka nėra pakankamai suvokta ir įamžinta. Kitos laisvės kovos irgi prašosi adekvatesnio atminimo, teigia Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis. Ar viskas visuomenei pasakyta apie šį įvykį ir kokie svarbūs niuansai dar nėra žinomi? Na, istorijoje turbūt niekada nebus taip, kad viskas būtų taip jau žinoma ir iki galo aišku.

Šįmet planuojama surengti Lietuvos laisvės kovotojų atminimo Lukiškių aikštėje meninės idėjos projekto konkursą. Tai numatyta Istorinės atminties puoselėjimo 2012 metų priemonių plane, kurį kitą savaitę numato tvirtinti Vyriausybė. Konkursą organizuos Kultūros ministerija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, finansuojant iš Kultūros ministerijos biudžeto lėšų. Kiek lėšų planuojama skirti minėtam meninės idėjos projekto Lukiškių aikštėje konkursui, plane nenurodoma.

Šiemet minimos Saulės mūšio 775 metinės. Deja, Lietuvai reikšmingos pergalės jubiliejus pelnyto dėmesio nesulaukė. Saulės mūšio vietoje Jauniūnų kaime, Joniškio rajone, šventės dalyvius pasitiko plynas laukas. Istorinis mūšis turėjo būti įamžintas memorialu. Projektas dar 2006 m. buvo įtrauktas į Lietuvos tūkstantmečio darbų programą, tačiau darbams pritrūko lėšų. Tad įspūdingas jubiliejus pasitiktas be žadėto paminklo.

Kauno rajone atidaromos restauruotos Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės. Ateityje planuojama parengti ir turistinį karo paveldo objektų maršrutą.Ramučių kaime esančiose kapinėse restauruotas paminklinis akmuo, karių antkapiai, pastatytas informacinis stendas, riboženkliai, įrengti takeliai. Anot VDU Karo muziejaus direktoriaus pavaduotojo Arvydo Pociūno, šiose kapinėse gali būti palaidota apie 100 Vokietijos ir Rusijos kariuomenės karių, tarp jų – ir Kauno pėstininkų pulko kariai.

Savaitgalį Bokštų Dvynių vietoje Niujorke pristatomas paminklas, skirtas pagerbti Rugsėjo 11-osios aukas, kurių vardai išdėstyti pasinaudojant algoritmu. Pasaulio prekybos centro vietoje, „Ground Zero“ – ten, kur kadaise stovėjo Bokštai Dvyniai, – paminklu bus pagerbtos 2983 kraupaus prieš dešimtmetį įvykdyto teroristinio akto aukos. Jų pavardės bus išdėstytos remiantis sudėtingu kompiuteriniu algoritmu, atrandančiu optimalią jų tvarką.

Artėja jubiliejinės – 775-osios – Saulės mūšio metinės, kurios bus švenčiamos rugsėjo 22 dieną. Šioms metinėms ir buvo planuota Joniškio rajone, Saulės mūšio vietoje, pastatyti memorialą. Deja, jubiliejus – ne už kalnų, o memorialo vietoje Jauniūnuose – it po mūšio.

Vandalai nusiaubė memorialą, skirtą Antrojo pasaulinio karo pogromo prieš Lenkijos žydus aukoms....

Sekmadienį vyko 20-ųjų Medininkų žudynių minėjimo renginiai. Vilniaus arkikatedroje buvo aukojamomis šv. Mišiomis, vyko iškilmingas minėjimas prie memorialo Medininkuose. Pagarbą žuvusiesiems atidavė ir garbės sargyboje išsirikiavę kariai. Taip pat surengta ir jau tradicinė estafetė Medininkai–Vilnius, skirta Medininkų pasienio poste žuvusiems pareigūnams pagerbti. Bėgimo dalyviai finišavo prie Antakalnio kapinių Vilniuje.

Sekmadienio popietę Plungėje, Kaušėnų Holokausto aukų memoriale pagerbtas Holokausto aukų atminimas. (Papildyta 17.20) Holokausto aukų atminimo išsaugojimas skatina puoselėti tradicijas ir dvasines vertybes, sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė - Liauškienė sekmadienį Plungės rajone vykusioje atnaujinto Kaušėnų tragedijos memorialo atidengimo ceremonijoje. „Holokausto atmintis reikalinga mums, gyviesiems, mūsų vaikams ir anūkams.

Nors žadėta, kad rugsėjį, kai bus minimos 775-osios Saulės mūšio metinės, memorialas bus baigtas, darbus stabdo lėšų trūkumas. Memorialas jau šios vasaros pabaigoje turėjo atrodyti taip: į aukštį kylanti 30 metrų aukščio smailė mestų šešėlį ant laikrodžio 12, 3 ir 6 valandų simboliškai nurodant metus, kuriais įvyko Saulės mūšis. Šalia esantis telkinys vaizduotų pelkę su nugrimzdusiais kalavijuočiais, o ąžuolų miškelis – Lietuvos kariuomenę. Kiek tolėliau turėjo atsirasti ir muziejus.

Nežinomas geradarys  rugsėjo 11-osios įvykiams atminti skirto memorialo Niujorke aukų dėžutėje paliko 10 000 JAV dolerių, - rašo užsienio spauda. Į šią aukų dėžutę praeiviai dažniausiai meta smulkias monetas. Tačiau šią savaitę ją tuštinę darbuotojai buvo apstulbę: jie rado net 99-is 100 dolerių ir penkis 20-ies dolerių banknotus. Nepaisant to, kad teritoriją, kur kadaise stovėjo pasaulio prekybos centras, akylai stebi kameros, dosnusis aukotojas išaiškintas nebuvo.