Civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas sakė, kad vyriausybė šių metų civilinei gynybai skirtą biudžetą papildė dar dviem milijardais kronų (175 mln. eurų) ir tikisi, kad iki 2028 metų jis padidės iki 15 mlrd. kronų (1,3 mlrd. eurų).
„Saugumo padėtis tebėra rimta ir artimiausioje ateityje išliks tokia“, – žurnalistams sakė jis.
Papildomos lėšos skirtos sveikatos priežiūros ir gelbėjimo tarnyboms, maisto ir geriamojo vandens tiekimui, transporto ir energetikos infrastruktūrai stiprinti.
„Ukrainos patirtis rodo, kaip svarbu apsaugoti pagrindines visuomenės funkcijas“, – sakoma vyriausybės pareiškime.
„Rusija aktyviai siekia sutrikdyti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, be kita ko, padarydama didžiulę žalą transporto infrastruktūrai, o tai paveikė daugelį Ukrainos visuomenės sluoksnių“, – priduriama jame.
Dar balandį Švedija padidino 2024 metų civilinės gynybos biudžetą 385 mln. kronų (33,7 mln. eurų).
Tačiau Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūra pernai pareiškė, kad, jos nuomone, reikia 20 mlrd. kronų (1,75 mlrd. eurų) metinio biudžeto.
Sausį C.-O. Bohlinas sukėlė sumaištį, kai vienoje gynybos konferencijoje pareiškė, kad Švedijoje gali kilti karas.
Netrukus po to Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Micaelis Bydenas pareiškė, kad švedai turi psichologiškai pasiruošti karui.
Švedija nutraukė du šimtmečius trukusį karinį neprisijungimą ir kovą įstojo į NATO po to, kai pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija smarkiai sumažino savo išlaidas gynybai, tačiau po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pakeitė kursą.
2022-ųjų kovą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Stokholmas paskelbė, kad vėl didins gynybos išlaidas ir sieks kuo greičiau šioms reikmėms skirti du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė pareiškė, kad 2024 metais karinės išlaidos viršys 2 proc. ribą.