Švedija ir Suomija tyliai ruošia siurprizą: Rusijai tai nepatiks

 „Šiaurinės aljanso dalies planai bus daug lengviau įgyvendinami, nesvarbu, ar tai būtų artumas prie Baltijos šalių, ar  siena tarp Norvegijos ir Rusijos“, – sakė Camille Grand buvusi NATO generalinio sekretoriaus padėjėja.

TAIP PAT SKAITYKITE:

NATO viršūnių susitikimo saugumo priemonės atima žadą: saugos iš oro ir jūros

Iš Vokietijos atsargos generolo – rimtas perspėjimas: Lietuva jau turi to imtis

Buvęs prezidento patarėjas rėžia: Lietuvos narystė NATO – antrarūšė, susitarė už mūsų nugaros

„Prieš tai darbinė prielaida buvo tokia, kad kitos dvi šalys (Suomija ir Švedija) nedalyvautų konflikte, jei šis įvyktų. Bet dabar yra daug nuoseklesnė šalių ir pajėgų grupė šiaurėje“.

Ir tai bus didelis išbandymas JAV pagamintam naikintuvui F-35, kuris sudaro didžiąją dalį Šiaurės šalių oro laivyno. Suomija 2021 metais užsakė 64 tokius lėktuvus, Danija – 27, o Norvegija artimiausiais metais padidins savo laivyną iki 52.

Šie orlaiviai Ukrainoje nebuvo panaudoti, tačiau jie patruliuoja Rytų Europos danguje ir buvo laikomi geresniu pasirinkimu nei Europoje gaminami orlaiviai šalims, bandančioms atnaujinti senstančius JAV pagamintų F-16 lėktuvų parkus.

Tokiam istoriniam susitarimui yra ir istorinis precedentas. Nors Suomija ir Švedija jau seniai yra NATO išorėje, tai nebūtų pirmasis jų susibėgimas koordinuojant bendras oro operacijas. Švedija anksčiau dalyvavo 2011 m. NATO vadovaujamoje oro kampanijoje virš Libijos, o Suomija ką tik pradėjo siųsti oro rotacijas didžiulėms oro gynybos pratyboms, kurios vyko anksčiau šį mėnesį.

Kovo mėnesį keturios šalys paskelbė apie planus sujungti Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Danijos oro pajėgas. Nors planai buvo svarstomi nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, Švedijos ir Suomijos statusas, nepriklausymas NATO, sutrukdė idėjai toliau vystytis, nes abi šalys nedirbo su aljanso standartinėmis valdymo sistemomis.

Šis žingsnis taip pat padės NATO kompensuoti oro aprėpties spragas virš Baltijos jūros regiono, kuriame Estija, Lietuva ir Latvija pastaruosius du dešimtmečius savo oro erdvę saugojo remdamiesi NATO oro policijos misijomis.

„Tai padidina išlaidas ir sumažina tikimybę, kad Rusija ar bet kuris kitas agresorius galės greitai ir reikšmingai smogti bet kuriai iš Skandinavijos šalių“, – sakė „Rand Europe“ Gynybos ir saugumo tyrimų grupės direktoriaus pavaduotojas Jamesas Blackas.

Tačiau būtent čia Šiaurės šalys gali susidurti su tam tikrais iššūkiais, dirbdamos pagal NATO standartą, sakė buvę aljanso pareigūnai. Suomijai ir Švedijai pernai buvo suteiktas kelias į NATO be narystės veiksmų planų, o tai yra Aljanso įrankis, padedantis visoms į NATO siekiančioms pakliūti karinėms pajėgoms pasiekti Briuselio standartus.  Tad be tokios praktikos Suomija ir Švedija, jei tai bus priimta, turės darbo prisivyti NATO standartus. „Šiaurės šalių oro pajėgos yra didesnės nei Britanijos Karališkosios oro pajėgos“, – sakė Grandas.

„Švedai ir suomiai turės integruoti oro ir priešraketinės gynybos sistemas, visą NATO oro policijos principą. Tai buvo vienas iš nedaugelio dalykų, kurie iš tikrųjų nebuvo atviri partneriams. Taigi jie turi daug ko išmokti“.

Suomija ir Švedija buvo NATO vadinamosios Federacinės misijos tinklo, informacijos keitimosi platformos, prieinamos šešioms NATO nepriklausančioms šalims, dalis, tačiau joms vis tiek reikės daug nuveikti, kad jutikliai ir valdymo mechanizmai būtų integruoti į aljansą, kuris veikia kaip viena gynybinė oro erdvė.

Ko gero, pats reikšmingiausias NATO oro laivyno papildymas bus, kai Aljansas gaus daugiau prieigos prie Švedijoje gaminamo naikintuvo Gripen. Šalis yra unikali tuo, kad dislokuoja namuose gamintą aukštųjų technologijų naikintuvą tuo metu, kai dauguma regiono šalių kuria orlaivius pagal tarptautines programas arba perka juos iš užsienio, bet įvairovė gali būti privalumas.

„Mums privalumas, kad visi neturi vienodų naikintuvų“, – sakė Norvegijos tarptautinių reikalų instituto vyresnysis gynybos analitikas Peras Erikas Solli.

„Jei turite kariaujate kibernetinį karą ir kontratakuojate, bandote sunaikinti naikintuvų sistemas, tada sunku, jei susiduriate su skirtingų tipų orlaiviais“. 

 Natūralūs ir lengvi Šaltojo karo laikų Gripen gali veikti trumpesniu kilimo ir tūpimo taku nei F-35, todėl jis gali pakilti ir leistis visur – nuo ​​karinės bazės už miesto iki miškingo greitkelio Švedijos kaime. Tai, kad tai „suvereni platforma“, taip pat yra reikšminga.  

„Dėl kitų orlaivių, tokių kaip F-35 ar F-16, gali būti skirtingų šalių, kurios visos konkuruoja dėl atsarginių dalių, techninės priežiūros ir pan.“, – sakė Blackas. „Švedija gali sėdėti ramiai dėl to“.

Po Švedijos ir Suomijos pastangų prisijungti prie NATO, šis žingsnis yra vienas rimčiausių šių Šiaurės šalių bandymų sustiprinti savo gynybą nuo Rusijos agresijos, o centralizuotas vadovavimas oro pajėgoms greičiausiai suteiks aljansui daugiau lankstumo vertinant grėsmes ore.

„Kai paimsite visas tas Šiaurės šalis kartu, jūs turite visiškai kitokią situaciją“, – sakė Švedijos kariuomenės pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas, kalbėdamas apie gynybos planus.

 „Tai visai kas kita situacija, kitas matymas, kiti planai. Nes šios šiaurės šalys yra gerai ginkluotos ir supranta grėsmę. NATO planuotojams tai tikra dovana“.