Reikalas tas, kad tai toli gražu ne vienintelis supervulkanas Žemėje. Taigi, kur yra šie supervulkanai ir kuris iš jų yra pavojingiausias pasaulyje?
Kas yra tas „supervulkanas“?
Iš tikrųjų, nėra tokio dalyko kaip supervulkanas. Supervulkanai paprastai turi keletą bendrų savybių, įskaitant didžiulį į katilą panašų kraterį („kalderą“) ir didelį magmos šaltinį. Paprastai tariant, ši pravardė yra atsitiktinai suteikta ugnikalniams, kurie labai retai ir stipriai išsiveržia, o jų išsiveržimai įvertinami didžiausiu Vulkaninio sprogumo indekso (VEI) skaičiumi.
O kas yra Vulkaninio sprogumo indeksas? Ši skalė 1982 m. buvo sukurta dviejų išradingų vulkanologų. Tai yra vienintelis skaitmeninis standartinis būdas apibrėžti, koks buvo „sprogstamasis“ išsiveržimas, atsižvelgiant į kelis kriterijus, įskaitant pelenų kamuolio aukštį, išmestą vulkaninės medžiagos kiekį ir tokių išsiveržimų dažnumą.
Skalė nėra tobula, tačiau išsiveržimai, įvertinami nuo 0 iki 1, vyksta nuolat (žr. Havajų Kilauea) ir laikui bėgant lėtai gamina lavą. Jie beveik niekada nėra sprogūs. Išsiveržimai, įvertinami nuo 7 iki 8, labai greitai, kartą per 1000–50 000 metų, sukuria vulkaninių šiukšlių, kurių dydis prilygsta miestams ar net šalims.
Per pastaruosius 36 milijonus metų įvyko 42 išsiveržimai, įvertinti aštuonetu. Kai kurie iš jų yra laikomi super išsiveržimais, kuriuos sukėlė supervulkanai, o užtrukę, žemyniniai lavos protrūkiai (žr. „Deccan Traps“), atrodo, tam neprilygsta.
Taigi, taip – gana neaišku. „Supervulkanas“ – tai terminas, kurį ėmė naudoti tiek žiniasklaida, tiek tokios organizacijos kaip JAV geologijos tarnyba (USGS).
Slėpynės
Atsižvelgiant į viską, štai sąrašas potencialiai neveikiančių (neišnykusių) supervulkanų visame pasaulyje, galinčių sukelti neįtikėtinai stiprius, didelius išsiveržimus:
1 – Jeloustouno kaldera, Vajomingas;
2 – Toba ežeras, Indonezija;
3 – Taupo, Naujoji Zelandija;
4 – Campi Flegrei (Flegrėjaus laukai), Italija;
5 – „Long Valley Caldera“, Kalifornija;
6 – „Valles“ kaldera, Naujoji Meksika;
7 – „Aira“ kaldera, Japonija.
Taigi, jei gyvenate JAV, jūsų palikuonių laukia didelis vargas.
Kas tas pirmasis vulkanas – Jeloustouno kaldera
Dabar sudėtingiausia dalis – išsiaiškinti, kuris iš jų greičiausiai sunaikins pasaulį arba bus pakankamai arti sunaikinimo.
Norėdami tai padaryti, turime pažvelgti į šių monstrų išsiveržimų istoriją. Klasika yra laikoma Jeloustouno kaldera. Ši kaldera yra 72 kilometrų skersmens – tokia didelė, kad ją aiškiai galite pamatyti tik iš kosmoso.
Trys Jeloustouno išsiveržimai – prieš 2,1 milijono, 1,3 milijono ir 640 000 metų – sudarė skirtingas, persipynusias kalderas. Paskutinė jų buvo pavadinta Jeloustouno kaldera. Galingiausias iš trijų buvo pirmasis, įvertintas 8, kuris pagamino 2500 kartų daugiau vulkaninių šiukšlių, nei 1980-aisiais Šv. Elenos kalne įvykęs kataklizmas.
Mažiausiai galingas, nors vis tiek įvertintas 6–7, buvo antrasis išsiveržimas. O trečiasis, paskutinis, išsiveržimas įvertintas taip pat 8, ir buvo antras pagal galingumą. Pasitaikė mažesnių, kraterius formuojančių ir lavą išleidžiančių sprogimų, bet tikėtina, kad ateityje, tam tikru momentu, įvyks dar vienas super išsiveržimas.
Kalbant apie tai, jei žvilgtelėsite į tas datas, galbūt pastebėsite, kad jis išsiveržia kartą per 660 000–800 000 metų, o tai rodo, kad kitas sprogimas įvyks maždaug po 50 000 metų. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad Jeloustounas jau vėluoja maždaug 20 000 metų, tačiau nėra pakankamai duomenų, kad galėtume pasakyti, kas yra teisus.
Šiandien magmos šaltinis po Jeloustounu yra neįtikėtinai masyvus. Daugelį metų geofizikai manė, kad po nacionaliniu parku yra tik sekli, gana didelė magmos talpykla, tačiau iš tikrųjų yra dar viena, gilesnė, aptikta 2015-aisiais. Ten yra pakankamai išlydytos uolienos, kad iki krašto užpildytų iki 14 Didžiųjų kanjonų.
Kai jis išsiverš, beveik viskas išsilies ant paviršiaus sprogios dekompresijos atveju. Piroklastiniai srautai iš esmės sunaikins viską nacionaliniame parke, tačiau tikrasis pavojus tautai – ir pasauliui – yra pelenų nuosėdos.
Remiantis ankstesniais išsiveržimais, tūkstančiai kubinių kilometrų pelenų per dieną ar dvi uždengs apie 60–70 procentų JAV, o didžioji šios teritorijos dalis bus uždengta 1 metro storio pelenų sluoksniu. Dėl to žemės ūkis sustos, milijonai pastatų sugrius nuo svorio ir milijonai žmonių gali susidurti su kvėpavimo problemomis, galbūt net mirti.
