„Akivaizdu, kad vieta, kurią žvalgome Jezero krateryje nebuvo jūra. Tai buvo maždaug 40 km skersmens ežeras“, – sako NASA mokslininkas Kenas Farley.
Suakmenėjusiame purve mokslininkai tikisi aptikti galimų gyvybės ženklų.
„Mes žvelgiame į labai tolimą saulės sistemos praeitį. Tai reiškia, kad gyvybė dar negalėjo būti toli pažengusi, todėl visada kartojame, kad ieškome įrodymų, kad čia galėjo egzistuoti mikrobai“, – teigia K. Farley.
500 žmonių marsaeigio komanda, jau kelis mėnesius suka galvą, ar akmenys Marse vulkaninės kilmės, ar susidarė iš augalinių, ar planktoninių organizmo liekanų, kaip koralai.
Marsaeigiui dabar pradėjus uolienas gręžti, šviesti rentgeno spinduliais ir rinkti pavyzdžius, aiškinamasi ar jose yra organinės kilmės liekanų. Vėliau uolienų pavyzdžiai bus parskraidinti atgal į žemę, kur tyrimai apie Raudonąją planetą tęsis.
