Tarptautinė tyrėjų komanda įrodė, kokie fiziniai mechanizmai lemia žmonių traumą iš kartos į kartą, ir paaiškino, kodėl žmonės, kurių šeimoje buvo patirta nelaimių, yra labiau linkę į psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip nerimas ir depresija, nors patys nepatyrė šių neigiamų įvykių.
Tyrėjai analizavo 48 sirų šeimų DNR, surinktą iš trijų kartų. Šiose šeimose buvo močiutės arba motinos, kurios, būdamos nėščios, pabėgo nuo 1982 m. Hamos žudynių arba nuo 2011 m. ginkluoto sukilimo – abu šie įvykiai yra tebevykstančio Sirijos pilietinio karo dalis.
Glaudžiai bendradarbiaudami su šiomis šeimomis, kurios dabar gyvena Jordanijoje, mokslininkai galėjo paimti 131 asmens tepinėlius, kurie vėliau buvo analizuojami dėl epigenetinių požymių pokyčių.
Tai ne pačios DNR sekos pokyčiai, o cheminiai pakitimai, turintys įtakos jų funkcionalumui.
Genomo sritys pasikeitė tiems asmenims, kurie tiesiogiai nepatyrė smurto
„Šeimos nori, kad būtų papasakota jų istorija. Jie nori, kad jų patirtis būtų išgirsta“, – sakė Floridos universiteto antropologė Connie Mulligan.
Tirdama šeimas, kurios išvyko iš Sirijos iki 1980 m., kaip kontrolinę grupę, komanda nustatė, kad 14 genomo sričių, susijusių su smurtu, pasikeitė asmenims, kurių senelės išgyveno 1982 m. Hamos išpuolį.
Dar daugiau, 8 iš šių pokyčių išliko ir anūkams, kurie tiesiogiai nepatyrė smurto.
Rezultatai taip pat parodė pagreitėjusį epigeninį senėjimą, dėl kurio gali padidėti su amžiumi susijusių ligų rizika.
Be to, dar 21 genomo srityje buvo nustatyti pokyčiai, kuriuos tiesiogiai sukėlė smurtas Sirijos pilietinio karo metu.
Tyrėjų pastebėti pokyčiai buvo vienodi visoms smurto aukoms ir jų palikuoniams, o tai rodo, kad būtent konflikto sukeltas stresas pakeitė su šiais genais susijusius cheminius signalus.
Genų pokyčiai, patiriant stresą, anksčiau buvo pastebėti ir gyvūnams
Ilgalaikiai, kelias kartas trunkantys genų pokyčiai, reaguojant į stresą, jau anksčiau buvo pastebėti gyvūnams, tačiau iki šiol mažai tyrinėta, kaip tai gali veikti ir žmones.
Tyrimo metu netapo aišku, kaip šie pokyčiai gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą. Tačiau tyrėjai teigė, kad jiems paliko neišdildomą įspūdį šių šeimų atkaklumas.
Tačiau dėl smurto pasekmių aukoms ir jų vaikams atsirado daug daugiau destruktyvių padarinių – psichikos ir fizinės sveikatos žala.
Pasak tyrėjų, šios išvados greičiausiai taikytinos daugeliui smurto formų, įskaitant smurtą šeimoje, seksualinį priekabiavimą.
„Mintis, kad traumos ir smurtas gali turėti pasekmių ateities kartoms, turėtų padėti žmonėms būti empatiškesniems, padėti politikos formuotojams skirti daugiau dėmesio smurto problemai“, – teigė C. Mulligan.
Ir pridūrė: „Tai netgi galėtų padėti paaiškinti kai kuriuos, atrodytų, nenutrūkstamus iš kartos į kartą perduodamus prievartos ir traumų ciklus, kuriuos matome visame pasaulyje.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
