„Žinoma, daugeliu atžvilgiu jos (Suomija ir Švedija) labai arti NATO visais aspektais. Turint tai galvoje, procesas būtų greitas, jeigu jos nuspręstų pateikti paraiškas“, – sakė NATO vadovas, ketvirtadienį paklaustas, kaip greitai šios valstybės galėtų būti priimtos į Aljansą.
J. Stoltenbergas paaiškino, kad Suomija ir Švedija yra artimos Aljanso partnerės, NATO ir šios šalys rengia bendrus mokymus. Be to, pasak generalinio sekretoriaus, šios šalys atitinka daugelį NATO standartų, turi gerai funkcionuojančias gynybos ir saugumo institucijas.
J. Stoltenbergas pridūrė, kad bet kokiu atveju Suomijos ir Švedijos prisijungimui būtų reikalingas politinis sprendimas – tiek šių valstybių, tiek 30 NATO narių.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija negali dėti pastangų mažinti įtampą santykiuose su Vakarais skambant Aljanso pareiškimams apie jo būsimą plėtrą.
„Girdime NATO pareiškimus, kad NATO toliau plėsis. Girdime Amerikos atstovų pareiškimus, kviečiančius į NATO naujas šalis. Turiu galvoje Suomiją ir Švediją. Girdime kai kurių NATO valstybių pareiškimus su reikalavimais didinti kontingentą jų teritorijose. Negi mes turėtume dėti pastangas deeskaluoti padėtį tokiomis aplinkybėmis?“ – sakė D. Peskovas žurnalistams, paklaustas, ar Rusija gali pasiųsti Vakarams signalą apie mažėjančią įtampą.
„Jeigu NATO nori mums nurodinėti, kaip ir kur perkėlinėti mūsų ginkluotąsias pajėgas Rusijos teritorijoje, tai vargu bau įmanoma. Kalbame apie Rusijos teritoriją. Rusija neperkėlinėja savo ginkluotųjų pajėgų kitose valstybėse. Tai taip pat labai principinis momentas“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš provakarietišką Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių. Maskva savo ruožtu neigia, kad masinis karių telkimas aplink Ukrainą kelia grėsmę, ir sako, kad kariuomenės perkėlimas yra atsakas į Aljanso stiprinamas pajėgas netoli Rusijos sienų.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.
Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.
