Tyrimo komanda siekė surasti įrodymus teorijai, jog plokščių tektonika galėjo turėti tam tikrą įtaką. Tai logiška, nes Mezozojaus era taip pat buvo laikotarpis, kai skilo superžemynas Gondvana. Tyrėjai atrado įrodymų, kad skaidantis Gondvanai, tiek jūros dugne, tiek sausumoje esančiuose bazaltuose – tam tikros rūšies vulkaninėje uolienoje – įvyko daugybė fosforo išsiskyrimų.
Atidžiau ištyrus šiuos išsiskyrimus, buvo pastebėta, kad jie sutampa su deguonies išsekimo laikotarpiais, dar vadinamais okeanografiniais anoksiniais įvykiais (Ocean Anoxic Events arba OAE). Tačiau ar šie du reiškiniai buvo tarpusavyje susiję?
Fosforo gausa sukėlė deguonies trūkumą
Norėdami patikrinti šią teoriją, mokslininkai pasitelkė specialų kompiuterinį modelį, vadinamą Žemės sistemos modeliu, kad imituotų, kokį poveikį vandenyno chemijai galėjo turėti fosforo išsiskyrimai. Rezultatai atskleidė, jog tai atkūrė tų laikotarpių OAE seriją.
Bet kaip fosforo gausa sukėlė deguonies trūkumą ir, galiausiai, pakeitė jūrinės gyvybės vystymosi kryptį?
Juk fosforas yra vienas esminių elementų gyvybei – jis dalyvauja DNR ir ląstelių membranų formavime bei yra pagrindinė ląstelių energijos šaltinio, ATP, sudedamoji dalis. Tačiau, kaip sakoma, visko per daug gali būti kenksminga.
Pražūtingas poveikis
Fosforo išsiskyrimai paskatino jūros organizmų augimą ir produktyvumą, tačiau šio produktyvumo pasekmė buvo didžiulis organinės medžiagos kiekis, nusėdęs vandenyno dugne. Organinės medžiagos skaidymo procesas naudoja deguonį, o tokio masto skaidymas turėjo pražūtingą poveikį.
„Šis procesas galiausiai privertė dideles vandenyno dalis tapti anoksinėmis, arba be deguonies, sukuriant „mirties zonas“, kuriose dauguma jūros gyvybės išnyko“, – paaiškino vienas tyrimo bendraautorių profesorius Benjaminas Millsas.
Tokie OAE įvykiai „buvo tarsi planetos ekosistemų atstatymo mygtuko paspaudimas“, pridūrė pagrindinis autorius profesorius Tomas Gernonas, pabrėždamas, jog „kontinentų išsiskaidymas gali turėti gilias pasekmes evoliucijos eigai.“
Tokie tyrimai gali padėti ateityje
Šie atradimai ne tik suteikia gilesnį supratimą apie tai, kaip glaudus ryšys tarp kietosios Žemės dalies ir jos paviršiaus paveikė gyvybę praeityje, bet taip pat gali padėti suprasti šio ryšio pasekmes ateityje – ypač dabar, kai šiuolaikiniai vandenynai rodo deguonies mažėjimo tendencijas.
„Neįtikėtina, kaip įvykių grandinė Žemės viduje gali paveikti paviršių, dažnai su pražūtingomis pasekmėmis, – sakė profesorius T. Gernonas. – Geologinių įvykių tyrimai suteikia vertingų įžvalgų, kurios gali padėti mums suvokti, kaip Žemė gali reaguoti į būsimą klimato ir aplinkos stresą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
