Internete galima rasti itin mažai duomenų apie Nerissa ir Katherine Bowes-Lyon, karalienės Elizabeth (Elizabeth Bowes-Lyon, vėliau vadinta Karaline Elžbieta ir Karaliene Motina) giminaites ir Elizabeth II (karalienė Elžbieta II) bei princesės Margaret pusseseres.
Vos keletas 2011-ųjų straipsnių, kuomet pasirodė dokumentinis filmas apie jų praeitį, rašoma „Le Figaro“. Tam yra priežastis: Johno Herberto Boweso-Lyono vaikų istorija ilgą laiką buvo gerai saugoma britų monarchijos paslaptimi.
Nerissa ir Katherine gimė, atitinkamai, 1919-ųjų vasario 17-ąją ir 1926-ųjų birželio 4-ąją. Jų tėvai – aristokratai Johnas Herbertas Bowesas-Lyaonas, karalienės Elžbietos brolis, ir Fenella Hepburn-Stuart-Forbes-Trefusis.
Deja, mergaitės kentė nuo psichinių sutrikimų tuo laikotarpiu, kuomet net menkiausias neįgalumas tapdavo stigma visam gyvenimui.
„Buvo manoma, kad jeigu jūsų šeimoje yra vaikas, turintis mokymosi sutrikimų, tai jūsų šeimoje vyko kažkas įtartino“, – aiškino profesorius Janas Wamsley’us.
1941-aisiais abi seseris išsiuntė į Karališkąją prieglaudą protiškai atsilikusiems Earslvude, netoli Londono. Nuo tol apie jų egzistavimą išvis niekur nebuvo skelbiama. Britų geneologijos leidyklos „Burke’s Peerage“ knygoje, kur išsamiai aprašomi britų aristokratijos giminės medžiai, titulai ir biografijos – jos netgi buvo paskelbtos mirusiomis.
Karališkosios prieglaudos personalas puikiai žinojo, kad Nerissa ir Katherine – artimos Elizabeth II giminaitės. Tačiau istorija vis tiek buvo laikoma paslaptyje.
Žiniasklaidoje apie seseris nieko nebuvo skelbiama iki 8-ojo dešimtmečio vidurio, šiek tiek informacijos buvo paskelbta po Nerissos mirties 1986-aisiais, kuomet jai buvo 66 metai. Katherine mirė 2014-aisiais, sulaukusi 85 metų – taip pat visiškai slapčia ir niekam nežinant.
Taip ir nesulaukė artimųjų dėmesio
2011-aisiais „Channel 4“ parodytas dokumentinis filmas šiek tiek praskleidė seserų Bowes-Lyon liūdną paslapties skraistę. Kalbintos slaugės tvirtino, kad „kiek joms žinoma“, niekas niekada Nerissai ar Katherine nesiuntė dovanų ir sveikinimo atviručių. Nepaisant to, kad jų teta, Karalienė Motina, buvo „Royal Mencap Sociaty“ (protinę negalią turinčių asmenų labdaros organizacija) globėja.
Kai Nerissa mirė 1986-aisiais, į jos laidotuves neatvyko niekas iš giminių. Ant jos kapo stovėjo tik plastikinė lentelė su serijiniu numeriu – kol apie jos egzistavimą nesužinojo žiniasklaida. Tik tuomet karališkoji šeima susiprotėjo pastatyti atitinkamą antkapį. Tačiau Katherine, tuomet dar gyva, vis tiek nesulaukė jokio artimųjų dėmesio.
„Tai buvo dvi gražios seserys. Jos galėjo kalbėti, tačiau tik pirštų ženklų ir garsais, ir kuomet jūs gerai jas pažįstate, tai jau galima suprasti, ką jos nori pasakyti. Šiandien, tikėtina, jomis būtų užsiėmęs logopedas ir jos būtų pasiekusios daug daugiau. Jos suprato daugiau, negu visi manė“, – dokumentiniame filme pasakojo viena iš globos namų slaugių, kuri tiesiogiai bendravo su karališkosios šeimos narėmis.
Karališkoji prieglauda Earsvude galutinai uždaryta 1997-aisiais. „Daily Mail“ rašoma, kad mažiausiai viena buvusi slaugė apkaltino šios įstaigos darbuotojus žiauriu elgesiu su pacientais. Vėliau Katherine buvo išsiųsta į kitą kliniką, tačiau ir ten niekas iš karališkosios šeimos artimųjų jos neaplankė.
