„Ekstremalūs rytinės Ramiojo vandenyno dalies El Nino reiškiniai yra susiję su gausiais krituliais ir ekstremaliomis sausromis, – teigiama tyrime. – Stebėjimų duomenimis, kol kas šie reiškiniai yra gana reti“. Tačiau jei planeta įšils virš tam tikro taško, padėtis gali smarkiai pasikeisti.
Modeliuodami Žemės klimato sistemą tiek įšilusiomis, tiek atvėsusiomis sąlygomis, autoriai atrado, kad ENSO, arba El Nino ir Pietų osciliacija – techninis reiškinio terminas, apimantis ir vėsesnę La Nina fazę – gali būti vadinamasis planetos klimato „lūžio elementas“.
Ką tai reiškia?
„Kritinis elementas apima teigiamą grįžtamąjį ryšį, kuris skatina visuotinį atšilimą, pavyzdžiui, dėl sumažėjusios ledo dangos sumažėjęs albedas“, – aiškinama dokumente.
El Nino reiškiniai gali daryti lygiai tą patį.
„Per ekstremalius El Nino reiškinius į atmosferą patenka didžiulis kiekis šilumos, kuri kitu atveju kaupiama vandenyno gelmėse, – rašo autoriai. – Ir nors ankstesni ekstremalūs El Nino reiškiniai sukėlė tik trumpalaikį šilumos išsiskyrimą, to gali pakakti, kad prasidėtų kiti lūžio elementai“.
„Blogiausiu atveju [tai] gali inicijuoti lūžio kaskadą ir taip dar labiau sustiprinti visuotinį atšilimą“, – įspėjama straipsnyje.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad, jei lūžio elementas suveiktų, jis iš esmės būtų negrįžtamas – „net jei pasaulinis atšilimas sugrįžtų į pradinę 0 laipsnių būseną“, aiškina tyrimo autoriai.
Lūžio taškas – vos 3,7 laipsnio šilumos
Remiantis keliais klimato modeliais, pasikeitus ENSO, prireiktų daugiau nei šimtmečio – iš tikrųjų gali prireikti iki 200 metų – kad situacija vėl taptų normali.
Kitaip tariant: jei ENSO pasikeis tik truputį per daug, ji pasikeis stipriai – ir viskam atsigauti prireiks daug, daug laiko.
Ir štai kas blogiausia: dokumente teigiama, kad lūžio taškas yra vos 3,7 laipsnio šilumos. Jei ši riba bus pasiekta, daugiau nei 90 proc. El Nino reiškinių bus tokie, kokius dabar laikome ekstremaliais.
Iki šiol jau viršijome 1,5 laipsnio, o iki šimtmečio pabaigos numatoma pasiekti 2,9 laipsnio temperatūrą.
Žinoma, modelis taip pat numato skaudžias pasekmes, jei planeta atvės per daug, tačiau pripažinkime, kad dabar tai nėra aktuali problema. Tačiau bet kuriuo atveju tokie ENSO pokyčiai turėtų „rimtų socialinių ir ekonominių padarinių Ramiojo vandenyno regione ir už jo ribų“, perspėja autoriai, jau nekalbant apie didžiulį žmonių ir laukinių gyvūnų mirtingumą.
Taigi, ar dar yra vilties?
Autoriai pabrėžia, kad tai tik vienas tyrimas, be to, jame buvo naudojami labai nežymiai skirtingi kintamieji nei daugumoje klimato modelių. Todėl jų rezultatai „negali galutinai atsakyti į šį klausimą“, pažymi jie, ir „turi būti vertinami atsargiai“.
Vis dėlto, tai leidžia susidaryti ne tokį niūrų ateities vaizdą.
„Keturi iš penkių lūžio elemento kriterijų mūsų eksperimentuose ENSO atveju yra įvykdyti, o penktasis kriterijus atmestas tik dėl duomenų trūkumo“, – įspėjama dokumente.
„Manome, kad diskusiją, ar ENSO galima laikyti lūžio elementu, reikėtų pradėti iš naujo, ir išsamiau aptarti atliekant tolesnius eksperimentus ir analizes“, – rašo jie.
