Portalas „Fortune“ skelbia, jog Vokietijos gyventojai sparčiai sensta, o tai reiškia, kad santykinai daugėja pensininkų ir mažėja darbingo amžiaus gyventojų.
Politikai jau seniai tai žinojo
Politikai jau dešimtmečius žinojo, kad Vokietijos demografinė padėtis didins jos priklausomybės koeficientą – nedirbančiųjų, tenkančių vienam dirbančiajam skaičių.
Šis rodiklis iš tiesų yra svarbesnis ekonomikai, nei gali atrodyti. Kuo mažiau bus dirbančiųjų, tuo didesnė mokesčių našta teks kiekvienam dirbančiam asmeniui. Tai reiškia, kad BVP vienam gyventojui gerokai sumažės.
„Vokietijos metinis darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas vidutiniu laikotarpiu (red. – laikotarpis nurodytas nebuvo) sumažės 0,7 proc. – daugiau nei bet kurioje kitoje G7 šalyje. Taip yra, nes į pensija išeina kūdikių bumo kartos atstovai (gimę 1946–1964 m.), o imigrantų srautas mažėja. Visuomenės senėjimas neigiamai paveiks viešuosius finansus, nes sulėtės mokestinių pajamų augimas, o išlaidos pensijoms ir sveikatos priežiūrai didės“, – teigiama organizacijos ataskaitoje.
1889 m. sukurta Vokietijos pensijų sistema remiasi dirbančiųjų mokamomis įmokomis pensininkams išlaikyti. Tačiau nuo 1960 m. dirbančiųjų ir pensininkų santykis gerokai sumažėjo. Anksčiau vienam pensininkui teko šeši dirbantieji, o dabar tai sumažėjo bene trigubai – vienam pensininkui tenka du dirbantieji.
Ką tai reiškia?
Panašu, kad poveikį jaus ne vien Vokietija. Japonija yra tinkamas šio fenomeno pavyzdys. Šalyje jau kelis dešimtmečius gimstamumas yra rekordiškai mažas, o imigracija nedidelė. Tačiau ganėtinai daug Europos šalių susiduria su šia problema.
Pavyzdžiui, Graikijoje gimstamumas yra mažiausias Europoje. 2022 m. šalyje užregistruotas mažiausias gimstamumas per 92 metus. Italijoje ir Suomijoje gimstamumo rodikliai taip pat yra gerokai mažesni ir kiekviena karta yra mažesnė už praeitą.
Tačiau artėjančiais metais Vokietijoje šis nuosmukis bus dar labiau juntamas dėl tam tikrų smūgių ekonomikai. Šalies ekonomika susiduria su Rusijos energijos tiekimo nutraukimo padariniais ir didelėmis palūkanų normomis. Be to, prisideda ir kitos problemos, pavyzdžiui, nepakankamos investicijos ir biurokratizmas.
Be abejo, kai kurios ekonominės jėgos veikia Vokietijos naudai. Infliacija mažėja, o nedarbo lygis šalyje, palyginti su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis, yra kontroliuojamas. Tačiau laikui bėgant senėjančios visuomenės poveikis tik stiprės.
Ar įmanoma kažką pakeisti?
Vienas iš būdų sulėtinti šį procesą yra plataus masto imigracija. Vyriausiasis Europos banko „Morgan Stanley“ ekonomistas Jensas Eisenschmidtas teigė, jog svarbiausia yra pritraukti migrantus ir įtraukti juos į darbo rinką.
Tačiau derėtų pabrėžti, kad taip darant politinė įtampa gali didėti. Įvairiose Europos šalyse populiarėja kraštutinių dešiniųjų partijos, kurios paprastai priešinasi imigracijai.
Tačiau tam yra ir alternatyva – pasinaudoti šalies gyventojų dalimi, kuri galėtų įsilieti į darbo rinką, pavyzdžiui, raginti darbuotojus dirbti visą darbo dieną. Tarkim, jei vienas iš tėvų negali dirbti visą darbo dieną, nes turi prižiūrėti vaiką, šeima gali būti skatinama, didinant vaikų priežiūrai skirtą pinginę paramą.
Dabartinės pensijų sistemos pokyčiai taip pat galėtų padėti Vyriausybei padengti didesnius išlaidų įsipareigojimus senėjančiai visuomenei.
Kita strategija – pasitelkti technologijas. Vokietija jau yra parengusi planą, kaip sparčiau naudoti robotus ir dirbtinį intelektą tose darbo rinkose, kuriose trūksta žmonių arba kurias galima paremti skaitmeninimu.
Iš tikrųjų darbo jėgos senėjimas yra pernelyg didžiulis iššūkis, kad jį būtų galima išspręsti viena priemone ar net keliomis. Vietoj to vyriausybėms ir įmonėms greičiausiai reikės prie jo prisitaikyti, o tai, atitinkamai tokiai problemai kaip senatvė, pareikalaus ilgalaikės perspektyvos.
Lietuvos gimstamumas
Per pirmąjį 2023 metų pusmetį, Lietuvos Valstybės duomenų agentūra užregistravo 9 819 kūdikių. Tai yra daugiau nei tūkstančiu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šeimos susilaukia mažiau vaikų, tai daro vėliau.
Suminis gimstamumo rodiklis parodo, kiek vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį, pagimdytų moteris, jeigu gimstamumas išliktų nepakitęs. Lietuvoje šis rodiklis eilę metų ritasi žemyn. Tam, kad užtikrinti kartų kaitą šis rodiklis turėtų siekti 2,1. Reiškia, viena moteris turėtų pagimdyti daugiau nei 2 vaikus. Tačiau Lietuvoje rodiklis beveik dvigubai mažesnis. Šalis šiuo metu atsilieka ir nuo kitų Europos Sąjungos valstybių.
Ekspertai aiškina, kad gimstamumo rodiklius gerokai sumažino emigruojantys Lietuvos gyventojai, mažėjantis galinčių gimdyti moterų skaičius. O ir noras gimdyti Lietuvoje sumažėjo. Šeimos atideda savo planus turėti vaikų, jei šalyje jaučia nestabilumą. Esą pasikeitė ir pati kultūra.
„Jau praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje pradėjome stebėti, kad veikia kiti veiksniai, susiję su šeimos transformacija ir tam tikrų vakarietiškų vertybių įsigalėjimu su modernia kontracepcija. Tie veiksniai lėmė tai, kad ne tik vaikų susilaukiama mažiau, bet jų susilaukimas atidedamas vėlesniam amžiui. Ir daugiau jų susilaukiama ne santuokoje“, – aiškino Vilniaus universiteto lektorė Dovilė Galdauskaitė.
1990-aisiais moterys pirmo vaiko susilaukdavo vidutiniškai 23 metų amžiaus, o 2022-aisiais jau 28-erių. Gimstamumą mažina ir pasikeitusios vertybės.
„Jaunesnioji karta vis labiau linksta į savirealizaciją, vis labiau ieško savęs įvairiose srityse ir nesieja savo tapatumo su šeimos kūrimu, ieško kaip save realizuoti nekuriant šeimos arba šeimos kūrimą atidedant vėliau. Gaunasi, kad kuo labiau atidedi šeimos kūrimą, tuo labiau tikėtina, kad mažiau vaikų ir susilauksi“, – kalbėjo D. Galdauskaitė.
