Bendradarbiavimas plečiamas abiem šalims konfrontuojant su Vašingtonu ir toliau vienijant jėgas.
Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) nepaskelbė detalių apie susitarimą, trečiadienį pasirašytą Pchenjano aukšto rango prekybos pareigūnų ir Rusijos delegacijos, vadovaujamos gamtinių išteklių ir ekologijos ministro Aleksandro Kozlovo.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS antradienį skelbė, kad po ankstesnio derybų rato pareigūnai sutarė didinti užsakomųjų skrydžių tarp abiejų šalių skaičių, siekdami skatinti turizmą.
Sekmadienį į Šiaurės Korėją nuvykęs A. Kozlovas susitiko su lyderiu Kim Jong Unu ir premjeru Kim Tok Hunu, o trečiadienį grįžo namo, pranešė KCNA.
A. Kozlovo vizito metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, puoselėdamas Maskvos ir Pchenjano draugystę, padovanojo Pchenjano zoologijos sodui daugiau kaip 70 gyvūnų, įskaitant liūtą, dvi meškas, ančių ir kitų paukščių, pranešė TASS.
Kim Jong Unas pastaraisiais mėnesiais teikia pirmenybę santykiams su Maskva, taip bandydamas ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos ir sustiprinti savo pozicijas. Jis aktyviai remia V. Putino karą prieš Ukrainą, o Šiaurės Korėją vaizduoja vieningo fronto prieš Vašingtoną žaidėja.
Kim Jong Unas tiesiogiai dar nėra pripažinęs, kad tiekia Rusijai karinę įrangą ir karius jos karui prieš Ukrainą.
Pietų Korėjos Nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) trečiadienį įstatymų leidėjus už uždarų durų informavo, kad spalio pabaigoje maždaug 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių po apmokymo Rusijos šiaurės rytuose buvo perkelti į Rusijos Kursko sritį, kur ukrainiečių pajėgos šiemet užėmė kažkiek teritorijų.
Nori ne pinigų, o Rusijos technologijų
Pietų Korėjos žvalgyba mano, kad Šiaurės Korėjos kariai buvo paskirti į Rusijos jūrų pėstininkų ir desantininkų junginius, ir kad kai kurie jų jau pradėjo kovoti fronte, sakė susitikime dalyvavęs parlamentaras Lee Seong-kweunas (Li Seongkvunas).
JAV, Pietų Korėjos ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad Pchenjanas taip pat tiekia Rusijai artilerijos sistemas, raketas ir kitą įrangą.
Gali būti, kad Šiaurės Korėja už savo karių pasiuntimą kovoti Ukrainoje iš Rusijos per metus gaus nuo 320 mln. iki 1,3 mlrd. dolerių (nuo 303 mln. iki 1,23 mlrd. eurų), atsižvelgiant į išsiųstų karių skaičių ir Rusijos užsienio samdiniams mokamus pinigus.
Tokius skaičius pateikia Pietų Korėjos analitikas Lim Soo-ho iš vieno NIS analitinio centro.
Nors tai būtų nemažos pajamos sunkiai veikiančiai ir nuo sankcijų labai kenčiančiai Šiaurės Korėjos ekonomikai, jos gali būti mažesnės už pajamas iš Šiaurės Korėjos neteisėto anglių eksporto ar karinės įrangos tiekimo Rusijai, sakė Lim Soo-ho.
Jo teigimu, tai rodytų, kad Šiaurės Korėja savo karių pasiuntė labiau ne dėl pinigų, o norėdama gauti svarbių Rusijos technologijų savo branduolinių ginklų ir raketų programoms, keliančioms didelį susirūpinimą Seule.
Įstrigus platesnio masto deryboms su Vašingtonu Šiaurės Korėjos branduolinės programos klausimu, Kim Jong Unas didina spaudimą Pietų Korėjai.
Jis atsisakė ilgą laiką Pchenjano deklaruoto tikslo dėl abiejų Korėjų susitaikymo ir žodžiu grasino panaudoti prieš Pietų Korėją branduolinį ginklą, jei būtų išprovokuotas.
Rusijos karu prieš Ukrainą Kim Jong Unas naudojasi kaip dėmesį atitraukiančiu dalyku ir spartina savo branduolinės ginkluotės kūrimą.
Jo pajėgos dabar turi įvairių sistemų, galinčių nešti branduolinį ginklą ir nukreiptų į Pietų Korėją, taip pat – tarpžemyninių balistinių raketų, galbūt galinčių pasiekti JAV žemyninę dalį.
