Visgi Tarptautinių finansų instituto (IIF) ekonomistai perspėja, kad poveikis vis dar yra „neapibrėžtas“, nes įvedama vis daugiau sankcijų, o Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų, ypač energetikos srityje.
Dėl sankcijų žalos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus brangiau tęsti karą, tačiau jos neveikia kaip „jungiklis, leidžiantis pasiekti staigių pokyčių“, žurnalistams teigė IIF ekonomistė Elina Ribakova.
Naujausioje savo analizėje IIF prognozuoja, kad šiais metais Rusijos ekonomika susitrauks 15 proc., o 2023 metais – dar 3 procentais.
Prognozės „reiškia, kad dabartiniai įvykiai panaikins maždaug 15 pastarųjų metų ekonominius pasiekimus“, sakoma ataskaitoje.
Finansinės sankcijos, įskaitant Maskvos galimybės apmokėti užsienio skolą panaikinimą, kylančias kainas ir užsienio įmonių pasitraukimas stabdo vidaus paklausą, taip pat „mažina ekonomines perspektyvas trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais“.
„Ekonominis karas“ „ardo šalies ekonomiką“, o ataskaitos autoriai pažymi, kad „kai kurios svarbiausios pasekmės dar nejuntamos“.
Pasak E. Ribakovos, sankcijos ardo pasaulines vertės grandines, „yrant 30 metų investicijoms ir ryšiams su Europa“.
IIF vykdomasis viceprezidentas Clay Lowery (Klėjus Loueris) teigė, kad vertinimas, ar Rusijai skirtos nuobaudos yra veiksmingos, priklauso nuo to, ką vyriausybės bando pasiekti.
„Jei tikslas yra pakenkti ekonomikai <...> tada tai tikrai turės tam tikrą poveikį“, ir tikėtina, kad jis dar padidės“, – teigė jis žurnalistams.
Tačiau sankcijos dažniausiai nelemia didelių politikos pokyčių, pridūrė jis.
