26 ES šalys po ilgų diskusijų susitarė parengti rezoliucijos projektą, kurį pateiks Liuksemburgas ir kuriame Taryba raginama paskirti vadinamąjį specialųjį pranešėją dėl teisių padėties Rusijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatai.
Šis sprendimas priimtas nerimaujant dėl stiprėjančių represijų Rusijoje, kuri kaimyninėje Ukrainoje tęsia karą.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas laikinai einanti Nada al Nashif (Nada Našif) pirmadienį pasmerkė Rusijoje valdžios institucijų vykdomą žmonių, pasisakančių prieš karą Ukrainoje, persekiojimą ir perspėjo, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos pagrindinės laisvės.
Kalbėdama JT Žmogaus teisių tarybos 51-ojoje sesijoje, truksiančioje iki spalio 7 dienos, N. al Nashif pasmerkė Rusijos valdžios vykdomą „žmonių, reiškiančių nepritarimą karui Ukrainoje, persekiojimą ir jų atžvilgiu taikomas ribojamąsias priemones bei sankcijas“.
Tokiais veiksmais „pažeidžiamos konstitucijos garantuojamos pagrindinės laisvės, įskaitant teisę į susirinkimų, saviraiškos ir asociacijų laisvę“, pabrėžė pareigūnė.
N. al Nashif pavesta laikinai eiti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas, kol jas perims Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas), paskirtas kadenciją baigusios JT žmogaus teisių vadovės Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) įpėdiniu.
N. al Nashif taip pat pasmerkė „spaudimą žurnalistams, interneto išteklių blokavimą ir kitas cenzūros formas“.
Pasak jos, šie veiksmai „nesuderinami su žiniasklaidos pliuralizmu ir pažeidžia teisę gauti informaciją“.
Trečiadienį JT specialioji pranešėja žmogaus teisių gynėjų klausimais Mary Lawlor (Meri Lolor) išreiškė susirūpinimą dėl Kremliaus vykdomo susidorojimo su aktyvistais.
Ji teigė, kad Rusija jau daugelį metų kriminalizuoja teisių gynimą, ir pridūrė, jog „didelį nerimą kelia tai, kad valdžia įvedė dar daugiau naujų nusikaltimų, kurie gali būti panaudoti prieš žmogaus teisių gynėjus ir daryti dusinantį poveikį pilietinei visuomenei“.
„Raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti susidorojimą su žmogaus teisių gynėjais ir panaikinti ribojamuosius ir diskriminacinius įstatymus“, – sakė ji.
Anksčiau šiemet Taryba nurodė atlikti aukšto lygio tyrimą dėl Rusijos karių pažeidimų Ukrainoje.
Tačiau didėja spaudimas, kad ši institucija taip pat atkreiptų dėmesį į teisių pažeidimus pačioje Rusijoje.
Teisių gynimo grupės jau seniai ragino ES šalis iškelti rezoliuciją, tačiau diplomatinės diskusijos užsitęsė baiminantis dėl pasekmių, jei toks dokumentas nesurinktų pakankamai balsų 47 narių taryboje.
Vienas Europos diplomatas praėjusią savaitę įspėjo, kad nepaisant to, jog anksčiau šiais metais Rusija buvo pašalinta iš Tarybos dėl karo Ukrainoje, „Rusijai paramos netrūksta“.
Dabar, kai sprendimas jau priimtas, teisių gynėjai paragino ES šalis skubiai pateikti teksto projektą, dėl kurio bus balsuojama paskutinę JT Žmogaus teisių tarybos sesijos savaitę.
„Europos valstybės privalo nedelsdamos pateikti rezoliuciją dėl įgaliojimų suteikimo, antraip rizikuojame, kad dar šešis mėnesius neveiksime reaguodami į Rusijos vidaus žmogaus teisių krizę“, – AFP sakė Dave'as Elseroadas (Deivas Elzroudas) iš „Human Rights House Foundation“.
