Kreipdamasi į Europos Parlamentą Briuselyje, valstybės vadovė savo ilgoje kalboje teigė, kad Sakartvelas siekia atitikti Europos demokratijos standartus ir kad narystė bloke užtikrins apsaugą nuo Rusijos.
„Šiuo lemiamu mūsų kelionės į Europą metu noriu, kad Sakartvelas įveiktų vidaus ir tarptautinius iššūkius ir tvirtai žengtų visavertės Europos integracijos keliu“, – sakė ji.
„Ir tam yra tik vienas kelias: iki metų pabaigos užtikrinti, kad Sakartvelui būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas“, – pridūrė ji.
Pernai kovą Sakartvelas kartu su Moldova pateikė paraiškas dėl kandidačių į Europos Sąjungą statuso, praėjus mėnesiui po Ukrainos.
2022 metų birželį ES valstybės narės šį statusą suteikė Ukrainai ir Moldovai, tačiau Sakartvelui statuso nesuteikė, teigdamos, kad šiai šaliai dar reikia padirbėti.
Tuo metu Europos Komisija teigė, kad nors Sakartvelo pasiūlymas yra solidus, jai vis dar reikia tolesnių rinkos ekonomikos, švietimo sistemos, energetikos ir transporto infrastruktūros reformų.
S. Zurabišvili teigė, kad jos kalba Briuselyje buvo „daugiau nei prašymas suteikti kandidatės statusą“.
Tapti kandidate į Europos bloką „reiškia prašyti pripažinimo, apsaugos ir paramos“, sakė ji.
Rusijos karas Ukrainoje labai slegia buvusias Sovietų Sąjungos šalis.
Sakartvelas prieš šimtmetį buvo aneksuotas Sovietų Sąjungos, o nepriklausomybę iškovojo 1991 metais, pasibaigus Šaltajam karui.
Rusija 2008 metais kariavo trumpą, bet kruviną karą su Sakartvelu, kur stiprios antirusiškos ir provakarietiškos nuotaikos.
Tačiau Sakartvelo vyriausybė po kelerius metus trukusios įtampos vis dažniau kaltinama slaptu bendradarbiavimu su Kremliumi.
Vyriausybė, kuri tvirtina, kad jai reikia palaikyti ekonominius ryšius su Rusija, šį mėnesį atnaujino tiesioginius skrydžius iš Rusijos į Sakartvelą, o tai sukėlė opozicijos protestus Tblisio oro uoste.
S. Zurabišvili kalba faktinėje Europos Sąjungos sostinėje nuskambėjo likus dienai iki ES aukščiausiojo lygio susitikimo Moldovos sostinėje.
