V. Solovjovas yra viena svarbiausių Kremliaus propagandos figūrų.
Ėmė kvestionuoti Putino sprendimą
Birželio 23 d. laidoje J. Solovjovas kalbėjosi su į pensiją išėjusiu Rusijos generolu leitenantu J. Bužinskiu apie Rusijos branduolinę doktriną, apie sąlygas, kuriomis gali būti naudojami branduoliniai ginklai.
Vladimiras Putinas yra sakęs, kad Maskva gali pateisinti branduolinių ginklų panaudojimą, jei kita valstybė juos panaudotų prieš Rusiją arba jei kiltų grėsmė „pačiam valstybės egzistavimui“.
J. Bužinskis V. Solovjovui bandė paaiškinti V. Putino sprendimą, tačiau jis ėmė prieštarauti V. Putino pozicijai.
„O kaip mes sužinosime, kada įvyks kas nors nepaprasto? Anksčiau nepaprastas būtų smūgis Belgorode, civilių žūtys. Kas yra nepaprasta? Bepiločio lėktuvo smūgis Kremliui, kuris buvo palyginti neseniai. Tai nėra nepaprasta?“ – klausė jis.
Putinas galimą branduolinių ginklų naudojimą pateisina egzistencine grėsme Rusijai
Jų pokalbis įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai V. Putinas Rusijos pralaimėjimą Ukrainoje prilygino egzistencinei grėsmei jo šaliai, kad galėtų pritaikyti „išimtinį atvejį“, kai pagal esamą Rusijos branduolinę doktriną būtų galima panaudoti branduolinius ginklus.
Apie tai rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. Straipsnyje teigiama, kad rusų diktatorius toliau žarstosi branduoliniais grasinimais, tokiu būdu siekdamas atgrasyti Vakarus nuo tolesnės pagalbos Ukrainai ir pakenkti tarptautinės bendruomenės pastangoms nugalėti Rusija šios kare Ukrainoje.
Kalboje, pasakytoje per diplomų įteikimo naujiems karininkams ceremoniją birželio 21 d., jis pareiškė, kad Rusija planuoja toliau tobulinti savo branduolinę triadą, kuri būtų „strateginio atgrasymo garantas“, bei išlaikyti galios pusiausvyrą pasaulyje.
V. Putinas atkreipė dėmesį, kad Rusija taip pat stengiasi padidinti savo konvencinio karo pajėgumus ir gynybos pramonės gamybos apimtis.
Birželio 20 d. Vienoje įvykusioje spaudos konferencijoje V. Putinas teigė, kad Rusija svarsto „sumažinti ribą“, nuo kurios būtų pradėta taikyti Rusijos branduolinė doktrina ir kad galimas strateginis rusų pajėgų pralaimėjimas mūšio lauke Ukrainoje reikštų „(Rusijos) valstybingumo pabaigą“.
„Gali būti, kad V. Putinas melagingai prilygino Rusijos pralaimėjimą Ukrainoje egzistencinei grėsmei Rusijos valstybei, kad galėtų pritaikyti „išimtinį atvejį“, kai pagal esamą Rusijos branduolinę doktriną būtų galima panaudoti branduolinius ginklus“, – pastebėjo ISW.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad V. Putino birželio 21 d. išsakytas pareiškimas atspindi jo pastaruoju metu vykdomą informacinę kampaniją, kuria siekiama sabotuoti Vakarų pastangas suformuoti bendrą strateginį tikslą ryžtingai atremti Rusijos invaziją ir tokiu būdu užbaigti karą Ukrainoje.
„Grasinimai branduoline eskalacija yra vienas iš pagrindinių Rusijos gebėjimo manipuliuoti užsienio šalyse už sprendimų priėmimą atsakingais asmenimis ir mažai tikėtina, kad jie pasibaigs faktine branduoline eskalacija, nes tam egzistuoja atitinkamų branduolinių ir konvencinių atgrasymo priemonių“, – rašoma straipsnyje.
Pranešama, kad gegužės 21 d. Rusijos kariuomenė pradėjo pirmąjį praktinių pratybų, kurių metu bus mokomasi naudoti nestrateginius branduolinius ginklus, etapą. Apie šias pratybas Rusija pranešė gegužės 6 d., nurodydama, kad jų tikslas – „padidinti nestrateginių branduolinių pajėgų parengtį vykdyti kovines misijas“.
