Rusų šturmo grupės kario pasakojimas. Vovčanskas
Penkiasdešimt metrų. Gal ir mažiau. Ryto aušros pilkumoje ar artėjančio vakaro tamsybėse tikslaus atstumo nustatyti nepavyksta. Kitu paros metu kišti galvą iš visiškai sugriauto pastato rūsio kategoriškai nerekomenduojama. O ir pats rūsys iš esmės užverstas betoninių pertvarų, plytų ir metalo konstrukcijų nuolaužomis. Po jomis slepiuosi jau aštunta diena. Snaiperio kulka pervėrė koją. Gerai, kad minkštąjį audinį. Skylė kiaurai, nebloga tokia! Pirštą įkišti galima.
„Penkiasdešimt metrų, ne daugiau“, – sako tie, kam pavyko įveikti šį atstumą mūsų link. Kelias užverstas nuolaužomis, statybinėmis šiukšlėmis ir lavonais. Lavonai, lavonai, lavonai mūsų karių. Jie matyti visur. Kiek akis siekia – visur numirėliai. Jie guli ir rūsy, kur mes slepiamės, kas tik dieną, kas – penkioliktą. Ilgai guli tie, kurie patys judėti nebegali. Jiems būtina evakuacija. O jos nėra ir nenusimato. Tie 50 metrų kontroliuojant banderovcų (taip rusai vadina Ukrainos pajėgas, – red. past.) dronams ir snaiperiams. Kai dronai neskraido, viską apšaudo iš minosvaidžių. Jų ugnies koreguotojai nemiega – tereikia kam nors iš mūsiškių kelioms sekundėms pasirodyti atviroje vietoje, į jį iškart atskrieja kelios minos.
Žuvusiųjų ir mirusių nuo sužeidimų daug. Jie jau guli dviem ar trimis sluoksniais kartu su sužeistaisiais. Aitrus lavonų ir pūvančios mėsos tvaikas užpildęs rūsį. Vyrukai pūva, o sanitaras niekuo jiems padėti negali. Duoda tik nuskausminamųjų, kuriuos atsiunčia dronu. Nuskausminamieji ir blokas cigarečių, štai ir visa pagalba iš tų, kurie sėdi vos už 50 metrų nuo mūsų.
Kvėpuoti įmanoma tik trumpais įkvėpimais. Užėjo sutemos, gūsingas vėjas, o danguje plaukia debesys. Racija, visiems sužeistiesiems, kurie patys gali judėti, rekomenduojama „pustyti padus“. Apsivyniojau lipnia juosta žaizdos tvarkymo metu supjaustytas kelnes. Atsargiai žvilgtelėjau iš rūsio. Zvimbėjimas privertė šokti atgal. Ir taip apie valandą žaidžiu slėpynes. „Paukšteliai“ skraido gaujomis. Kiek nutilo. Įsiklausiau. Pasiryžau. Šuolis į išorę. Už manęs – Igariokas. Jo ranka visa sutrupinta, bet abi kojos sveikos. Peršokame per vieną užmuštą, antrą. Dabar – kiek į įkalnę ir į skylę vielinėje tvoroje. Kaip besistengčiau neužsikabinti, vis tiek kepurė užsikabino. Ten ji ir liko.
Didžioji kelio dalis įveikta! Dar kiek – ir tu saugus. Ūžesys. Už nugaros – sprogimas. Manimi nuvilnija karščio banga. Dairytis – prarasti net ne sekundes, o akimirkas. Vis tiek pasukau galvą. Dronas-kamikadzė pataikė į Igarioką. Jį jau negyvą nusviedė į šalį. Paskutinis šuolis ir, prašokus išdarkytus vartus, patenku į sąlyginai saugią vietą. Girdisi kelių minų sprogimai. Bėgo kas nors dar už mūsų – nežinau. Jeigu ir bėgo dar kas, tai jam tikrai nepasisekė…
Grįšiu aš dar į frontą? Tikiuosi, kad žaizda gis ilgai. Kai tu žinai, kad tavęs niekas negelbės, tai noras kariauti ir visai dingsta…
„Trumpas, ponai ir ponios, privers skelbti paliaubas“
Prokremlinis tinklaraštininkas M. Kalašnikovas vėliau šį kario tekstą pavadino „ryškiausia Rusijos karinės vadovybės nekompetencijos iliustracija“.
Jo teigimu, dėl pridarytų taktinių klaidų rusai dabar siunčiami į „mėsmales“, daug karių praranda abi pusės, tačiau karo pabaigos nematyti. Jis taip pat pareiškė manąs, kad „atėjęs į valdžią D. Trumpas privers, ponai ir ponios, skelbti paliaubas, taip ir nepasiekus ATO tikslų“.
Rusijos kariuomenė per pastarąją parą keturis kartus nesėkmingai šturmavo Vovčansko rajoną, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo karinio dalinio spaudos tarnyba.
Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 121 okupantą ir 61 priešo ginklų ir karinės technikos vienetą, taip pat 83 vietas, kuriose buvo kariškiai, ir vieną šaudmenų sandėlį.
„Padėtis Charkivo sektoriuje iš esmės nepasikeitė ir išlieka sunki. Ukrainos gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos okupacinių pajėgų puolimą. Per pastarąją parą priešas 4 kartus nesėkmingai surengė puolimo veiksmus Vovčansko rajone. Rusai surengė tris oro antskrydžius ir panaudojo keturias valdomas bombas, įvykdė 50 smūgių kamikadzėmis vadinamais dronais. Jie 389 kartus šovė į Ukrainos gynėjų pozicijas“, – sakoma pranešime.
Dar viduramžiais buvo teisybės kažkiek - vadai/karaliai priekyje savo kariuomenės dalyvavo kare. O dabar sėdi politikieriai savo kabinetuose, ima 100 tūkstantines algas, gyvena kaip rojuje, o žūti už juos turi kiti niekuo nekalti žmonės.
Todėl, kad nepaisant to, jog rusija turi naftos, dujų ir dar visko belekiek ir galėtų gyventi geriau nei arabai, yra visiška skylė ir jiems 2000 eurų mėnesinė algą yra kosmosas. Todėl tokie be jokių moralinių vertybių ir eina žudyti dėl pinigų, ką putinas liepia, tą ir daro.
