Apie tai jis kalbėjo UNIAN laidoje „Laisvė“.
Vienas iš dalykų, susilpninusių Rusijos kariuomenę, yra netinkamas planavimas ir netinkamas priešininko įvertinimas. Anot jo, paprastai kaimynus linkstama nuvertinti, o tai planuojant karines operacijas turi daug įtakos.
„Matome daugybę Rusijos karinės vadovybės klaidų. Tai lėmė, kad jiems nepavyko pasiekti jokių laimėjimų kare prieš Ukrainą. Jie patyrė didelių nuostolių, faktiškai buvo priversti trauktis ir iš Kyjivo, ir iš Černihivo, ir iš Charkivo apylinkių“, – kalba O. Musijenka.
Eksperto vertinimu, visa tai rodo, kad Rusijos kariuomenėje yra sisteminių problemų.
„Faktas yra tas, kad nominaliai, jei žiūrėsite popieriuje, kariuomenė yra labai didelė, turi labai daug įrangos ir ginklų. Tačiau iš tikrųjų, kai jiems reikia paimti iš saugyklų vienokias ar kitokias ginkluotės sistemas, paaiškėja, kad yra daug neišbaigtumo. Arba tai buvo pavogta, arba to nebėra sandėlyje, arba tas netinkamas naudoti ir t.t.“ – vardija jis.
Kita problema, specialisto akimis – netinkamas finansavimo paskirstymas.
„Finansavimo sistema buvo paskirstyta taip, kad palaikytų šį didybės mitą. Todėl įvairioms raketų programoms ir strateginių pajėgų įvaizdžiui palaikyti buvo skiriamos milžiniškos pinigų sumos. Rusija niekada nebuvo gana“, – teigia jis.
Anot O. Musijenkos, Rusija daug lėšų taip pat investavo į savo laivyną.
„Tačiau kreiserio „Moskva“ ir kitų laivų pavyzdys parodė, kad jie yra labai pažeidžiami Ukrainos priešlaivinių ir kitų raketų. Jie investavo daug pinigų būtent tam, kad palaikytų didybės mitą, grasintų Amerikai, grasintų pasauliui branduoliniais pelenais ir tuo, ką sakė propaganda. Tačiau jie nepakankamai finansavo būtinesnius poreikius“, – aiškina jis.
Kariuomenės daliniai ir kai kurie desantininkai buvo nepasirengę sėkmingai vykdyti operacijas, o per karines pratybas rodomas vaizdas neatitinka tikrovės, įsitikinęs ekspertas.
„Vadovavimo grandinėje yra didelių struktūrinių problemų, susijusių su kariuomenės centralizavimu. Matome, kad dabar Rusijoje nuolat keičiasi vadovybės struktūra“, – pridūrė O. Musijenka.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 48 350 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 234 lėktuvus, 205 sraigtasparnius, 1997 tankus, 4345 šarvuočius, 1115 artilerijos pabūklų, 287 raketų sistemas, 15 laivų, 3239 mašinas, 851 bepilotį orlaivį, 153 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 104 specialiosios įrangos vienetus bei 196 sparnuotąsias raketas.
Šią savaitę BBC nustatė, kad Ukrainoje žuvo 900 Rusijos elitinių kariuomenės specialistų.
