Rusijos valdžia, aktyviai siekdama blokuoti „Telegram“ ir „WhatsApp“ skambučius, pristatė naują „nacionalinę žinučių programą“ – „Max“. Šios programos tikslas – pakeisti užsienio analogus Rusijos socialinėje erdvėje.
Totalitarizmo link: skaitmeninės kontrolės tikslas – įtvirtinti režimą
„(Kremlius) dabar yra pasiekęs tokį brandos lygį, kad gali visiškai kontroliuoti žmonių pokalbius“, – teigė Rusijos skiltininkas Serhijus Parchomenka.
Anksčiau Rusijos valdžia dar jautė poreikį paaiškinti savo sprendimus, tačiau dabar, pasak apžvalgininko, situacija kardinaliai pasikeitė:
„Anksčiau buvo baiminamasi, kad žmonės gali protestuoti, o valdžios institucijos turės kažkaip paaiškinti savo veiksmus, bet dabar niekam nieko nereikia aiškinti: yra tik vienas atsakymas – „vyksta karas, todėl jūs, piliečiai, nebeturite jokių teisių“.
Analitikai teigia, kad naujausios pastangos riboti interneto laisvę yra logiškas žingsnis link totalitarizmo. Kremlius siekia imituoti Kinijos visapusišką cenzūros sistemą, kurią Pekinas jau dešimtmečius naudoja, siekdamas pažaboti internetinę opoziciją.
Rusijos kova su įvairiais socialiniais tinklais
Rusijos pastangos įvesti cenzūrą internete prasidėjo dar prieš plataus masto invaziją. Dar 2014 m. Kremliui draugiškos kompanijos perėmė didžiausio Rusijos socialinio tinklo „Vkontakte“ kontrolę. Tinklo savininkas Pavelas Durovas paliko šalį dėl augančio spaudimo iš vyriausybės.
Agentūra, atsakinga už žiniasklaidos kontrolę ir cenzūrą, „Roskomnadzor“ 2018 m. pradėjo blokuoti P. Durovo „Telegram“ programą, kai ši atsisakė pateikti šifravimo raktus Federalinei saugumo tarnybai (FSB). P. Durovas tuomet teigė, kad tai techniškai neįmanoma ir kad raktų perdavimas FSB reikštų šifravimo mechanizmų pakeitimą ir Kremliui suteiktų galimybę cenzūruoti žinučių programą.
Po bandymo užblokuoti „Telegram“ kilo didelio masto protestai, o „Roskomnadzor“ pastangos perimti tinklą pasirodė neveiksmingos dėl technologinių problemų.
2020 m. agentūra panaikino „Telegram“ draudimą, tačiau šio sprendimo motyvai lieka neaiškūs. Spekuliuojama, kad „Telegram“ įkūrėjas P. Durovas galėjo pasiekti susitarimą su Rusijos valdžios institucijomis, kadangi 2014–2021 m. Rusijoje lankėsi daugiau nei 50 kartų.
Po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, šalies valdžios institucijos taip pat uždraudė „Facebook“ ir „Instagram“, motyvuodamos sprendimą tuo, kad šios platformos necenzūruoja raginimų smurtauti prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos karius. „Meta“, šių platformų savininkė, galiausiai nusileido ir uždraudė tokius raginimus, tačiau socialiniai tinklai vis tiek buvo blokuojami.
2024 m. cenzūros agentūra taip pat pradėjo slopinti priėjimą prie „YouTube“ dėl tinklo sprendimo blokuoti Rusijos propagandos kanalus ir atsisakymo blokuoti Kremliui priešišką turinį. Be to, 2025 m. pradėti blokuoti skambučiai „Telegram“ ir „WhatsApp“ tinkluose.
„Roskomnadzor“ teigė, kad šios programėlės tapo „pagrindiniai tinklai, naudojami sukčiavimui ir pinigų išreikalavimui, taip pat Rusijos piliečių įtraukimui į sabotažo ir teroristines veiklas“.
Pasak S. Parchomenkos, toks teiginys tik priedanga: „Tai neturi nieko bendra su internetiniu sukčiavimu. Sukčiai ir toliau naudos (ir jau naudoja) „Max“ ar bet kurią kitą programą tuo pačiu būdu.“
Totalios kontrolės vizija: „Max“ ir išjungtas internetas
Kol Rusijos valdžios institucijos bandė blokuoti Vakarų socialinius tinklus, jos taip pat ėmėsi veiksmų, kad sukurtų vietinę alternatyvą. Kovo mėnesį į dienos šviesą išėjo žinučių programa „Max“. Rugsėjo 1 d. Rusijos vyriausybė oficialiai patvirtino „Max“ kaip „nacionalinę susisiekimo programą“.
„Max“ prašo leidimo naudotis kamera ir mikrofonu, taip pat geografinės vietos sekimu, kontaktais, failais, „Bluetooth“, pranešimais ir biometriniais duomenimis. Ši žinučių programa taip pat registruoja visą veiklą programos viduje ir renka informaciją apie naudotojų amžių, lytį, telefono numerius, elektroninio pašto adresus ir socialinių tinklų vartotojo vardus.
Nors Vakarų šalių žvalgybos tarnybos taip pat prašo panašios informacijos, suteikti tokią prieigą „Max“ yra pavojingiau, nes pagal oficialią politiką ši programa gali pateikti bet kokią informaciją valdžios institucijoms. Ekspertai mano, kad „Max“ bus naudojama vartotojams šnipinėti.
Nuo gegužės mėnesio Rusijoje taip pat dažnai nutraukiamas interneto ryšys visoje šalyje. Valdžios institucijos teigė, kad ryšio nutraukimas buvo būtinas siekiant atremti Ukrainos dronų atakas, tačiau analitikai mano, kad tai yra dalis Rusijos pastangų sugriežtinti žmonių veiklos internete kontrolę. Rugpjūčio mėnesį Rusijoje buvo užfiksuota virš 2 tūkst. interneto išjungimo atvejų.
Rusijos valdžios institucijos taip pat ėmėsi griežtų priemonių prieš VPN paslaugas, kurios leidžia vartotojams apeiti blokavimus.
Rusija semiasi įkvėpimo iš Kinijos
Įvedusi griežtus interneto apribojimus, Rusija vis labiau kopijuoja Kinijos cenzūros sistemą, vadinamą „Didžiąja ugniasiene“ (angl. Great Firewall). Be to, naujoji programėlė „Max“ sukurta pagal „WeChat“ pavyzdį – Kinijos valstybės kontroliuojamą bendravimo platformą. Ekspertai neatmeta galimybės, kad ateityje Rusija gali visiškai atjungti savo šalies internetą, panašiai kaip tai daroma Šiaurės Korėjoje.
Suomijos tarptautinių reikalų instituto Rusijos ekspertas Ryhoras Nižnikau sako, kad Maskva jau kelerius metus sistemingai siekia visiškos interneto kontrolės ir vadinamojo „interneto suvereniteto“.
„Logika paprasta: jei kas nors yra ne siloviki (Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos institucijų) kontrolėje, tai yra grėsmė ir turi būti uždrausta“, – teigė ekspertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
