Maskvos remiami agentai kaltinami provokacijų prieš NATO valstybes eskalavimu – nuo padegimų ir kibernetinių atakų iki infrastruktūros sabotažo ir dronų įsibrovimų – tai, ką ES saugumo tarnybos vadina koordinuota kampanija, skirta destabilizuoti Kyjivo sąjungininkus Europoje.
Pasiūlytos taisyklės privers Rusijos diplomatus, dirbančius ES sostinėse, informuoti kitas vyriausybes apie savo kelionių planus prieš išvykstant už priimančiosios šalies sienų.
Ši iniciatyva, kurią remia Čekija, yra dalis naujo sankcijų paketo, kurį Briuselis rengia reaguodamas į Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą.
Kad paketas būtų priimtas, reikalingas vienbalsis pritarimas. Vengrija, paskutinė šiai priemonei prieštaravusi šalis, atsisakė savo veto, FT teigė du derybose dalyvavę asmenys.
Kas gali pakišti koją?
Tačiau teisinis priėmimas gali būti atidėtas dėl ginčo dėl Austrijos siūlymo įtraukti kitą priemonę, kuria būtų panaikintos sankcijos, susijusios su Rusijos oligarcho Olego Deripaska turtu, siekiant kompensuoti Austrijos bankui „Raiffeisen“ žalą, kurią oligarchas turėjo sumokėti Rusijoje.
Mažiausiai dvylikos kitų sostinių ambasadoriai praėjusią savaitę pareiškė, kad negalės pritarti paketui, jei į jį bus įtrauktas Austrijos pasiūlymas, FT teigė šaltiniai. Tolesnės derybos vyks trečiadienį.
ES žvalgybos agentūros teigia, kad Rusijos šnipai, prisistatydami diplomatais, dažnai valdo turtą ar vykdo operacijas už savo priimančiųjų šalių ribų, siekdami geriau išvengti kontržvalgybos stebėjimo.
„Jie yra paskirti į vieną vietą, bet dirba kitoje“, – teigė aukštas ES diplomatas, remdamasis žvalgybos ataskaitomis.
„Priimančiosios šalies žvalgybos tarnybos žino, ką jie daro, bet jei jie kerta sieną, tai šaliai gali būti sunkiau juos stebėti“, – pridūrė jis.
Čekija – stipriausia idėjos šalininkė
Čekijos vyriausybė nuo praeitų metų gegužės mėn. ypač stipriai palaiko apribojimus rusų diplomatams. Praha išsiuntė iš šalies kelis Rusijos diplomatus, įtariamų pagalba Kremliaus žvalgybos veiklai. Tačiau šimtai jų vis dar yra akredituoti kaimyninėje Austrijoje, iš kurios jie gali legaliai kirsti sieną į Čekiją.
Prahos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis sakė, kad apribojimai reikalingi, siekiant atkurti abipusiškumą.
„Nėra „Rusijos Šengeno“, todėl nėra prasmės, kad Ispanijoje akredituotas Rusijos diplomatas galėtų atvykti į Prahą, kada tik nori“, – sakė jis FT.
„Turėtume taikyti griežtą abipusiškumą išduodami trumpalaikes diplomatines vizas pagal Vienos konvenciją“, – pridūrė J. Lipavskis.
2014 m. Čekija patyrė vieną iš blogiausių Rusijos sabotažo išpuolių ES teritorijoje, kai sprogimai šaudmenų sandėlyje nusinešė dviejų žmonių gyvybes. Praha šį išpuolį priskyrė Rusijos užsienio žvalgybos agentūros GRU agentams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
