Žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad šie incidentai turėtų būti tiriami kaip karo nusikaltimai. „Žudyti pasiduodančiuosius arba sužeistuosius draudžia tarptautinė humanitarinė teisė“, – pareiškė HRW krizių ir konfliktų direktorė Belkis Wille.
HRW ištyrė tris mažiausiai 12-os Ukrainos karių egzekucijas, išanalizavusi ir patvirtinusi dronų nufilmuotą medžiagą, paskelbtą socialinėje žiniasklaidoje pernai gruodžio 2 d. ir 27 d. bei šiemet vasario 25 dieną. „Visais šiais atvejais kariai aiškiai parodė ketinantys pasiduoti (...) jie nebedalyvavo kovos veiksmuose, todėl pagal tarptautinę humanitarinę teisę ar karo įstatymus negalėjo būti užpulti“, – sakoma pranešime.
HRW pagal filmuotą medžiagą patvirtino dviejų incidentų vietą, tačiau dėl geografinių detalių trūkumo vaizdo įrašuose negalėjo nustatyti tikslios trečiojo incidento vietos. Organizacija ištyrė ketvirtą atvejį, išanalizavusi vasario 19 d. socialinėje žiniasklaidoje paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip du Rusijos kareiviai nužudo tris pasiduodančius ir neginkluotus Ukrainos karius. Medžiagą paskelbusioje paskyroje buvo nurodyta incidento vieta, tačiau HRW negalėjo savarankiškai to patikrinti.
Penktojo incidento tyrimas pagrįstas interviu su Ukrainos kariu, vasario 16 d. „Telegram“ kanale paskelbtu vaizdo įrašu, išsamiais pranešimais žiniasklaidoje, įskaitant interviu su vienos iš aukų šeimos nariais. „Informacija rodo, kad mirties bausmė buvo įvykdyta šešiems kariams, nors incidento aplinkybės ne tokios aiškios“, – sakoma pranešime.
Anot HRW, per vieną iš penkių incidentų, įvykusį vasario 25 d., internete paskelbtoje ir patikrintoje bepiločio orlaivio filmuotoje medžiagoje matyti, kaip mažiausiai septyni Ukrainos kariai išeina iš apkaso tarp medžių laukuose, nusiima apsaugines liemenes, bent vienas jų ir šalmą, visi kniūpsti sugula ant žemės, penki rusų kareiviai nutaiko į juos ginklus. „Rusų kareivius galima atpažinti iš aiškiai matomų raudonų ženklų ant rankų ir kojų. Tada trys Rusijos kareiviai šauna į akivaizdžiai pasidavusius Ukrainos karius iš nugaros ir abiejų pusių“, – sakoma pranešime. Vienas karys mėgina grįžti į apkasą, bet nespėja ir yra nušaunamas. Incidentas įvyko netoli Ivanivskės kaimo Donecko srityje.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje surinko dokumentus apie 15-os Ukrainos karo belaisvių nužudymą, įvykdytą Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir grupuotės „Wagner“ samdinių pirmaisiais plataus masto invazijos metais. Dviejose JT ataskaitose kalbama apie atskirus atvejus, kai buvo nužudyti šeši ukrainiečiai karo belaisviai ir dar nustatyta 12 atvejų, kai mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 32 į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.
Balandžio 22 d. HRW laiške Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu prašoma pateikti išsamią informaciją apie aprašytus incidentus bei įsakymus Rusijos pajėgoms žudyti, o ne imti į nelaisvę pasiduodančius Ukrainos karius. Jokio atsakymo negauta.
Ukrainos generalinės prokuratūra balandžio pradžioje pranešė gavusi informacijos apie Rusijos kariškių nužudytus 54 ukrainiečius karo belaisvius.
