Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį paskelbė įsaką kariams grįžti į savo dislokacijos vietas iki gegužės 1 d. Buvo atitraukta Pietų ir Vakarų karinės apygardos, kurios dalyvavo pratybose netoli Ukrainos sienų ir okupuoto Krymo teritorijoje. Pasak S. Šoigu, 41-osios armijos karinė technika, kuri buvo dislokuota Voroneže, netoli sienos su Ukraina, liks.
Galėtų grąžinti per kelias dienas
Rusijos gynybos ministras paaiškino, kad karinė technika liks mažų mažiausiai iki rugsėjo, nes tuomet vyks karinės pratybos „Zapad-2021“. CIT ekspertai pažymi, kad esant būtinybei 41-osios armijos kariai gali būti transportuoti į stovyklą per kelias dienas.
„Kartu su daliniais, kurie nuolat yra Ukrainos pasienyje ir Kryme, išlieka tam tikra Rusijos reguliarios kariuomenės karių įvedimo į Donbasą ar kontroliuojamą Ukrainos teritoriją grėsmė, nors tam reikėtų naujo kariuomenės perkėlimo“, – skelbiama CIT pranešime.
Ukrainos atstovas: jie ten gertų ir darytų betvarkes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad jo šalis yra visuomet pasiruošusi, tačiau pasveikino bet kokius žingsnius mažinti karinį dalyvavimą ir deeskaluoti situaciją Donbase.
Ukrainos kontaktinės grupės atstovo Aleksejaus Arestovičiaus manymu, Rusijai nėra prasmės „amžinai“ tęsti pratybas. Jis įsitikinęs, kad ši valstybė neturi ir tokio ekonominio potencialo, kuris leistų išlaikyti didelę dalį kariuomenės už jos dislokacijos ribų.
„Nėra prasmės jų laikyti toliau laukuose. Jie ten ištęžta. Didelė dalis Rusijos kariuomenės perdislokuota net ne į poligonus, o paprasčiausiai į dislokacijos taškus, kur jie negali užsiimti normalia karine parengtimi. O ką daro karys, kuomet neužsiima karine parengtimi? Jis geria, padeginėja palapines, šaudo ir pan. Todėl juos reikėjo grąžinti“, – cituojamas Ukrainos atstovas „Interfaks-Ukraina“.
Krizės chronologija
S. Šoigu pareiškimu dėl karių atitraukimo atslūgo daugiau nei mėnesį tvyrojusi įtampa, kuomet Rusija pradėjo savo kariuomenės dalinių perkėlimą į okupuotą Krymą, Rostovo ir Voronežo sritis.
Batalionų-taktinių grupių skaičius pasienio su Ukraina rajone iki kovo mėnesio pabaigos pasiekė tris dešimtis. Taip pat buvo pradėta perdislokuoti aviacija, laivai ir tankai.
Balandžio 8-osios duomenimis JAV žvalgyba Rusijos pajėgų kiekį prie sienos su Ukraina įvertino kaip didžiausią nuo pat dalies Donbaso teritorijos okupacijos laikų (2014-ųjų).
Ukrainos žvalgyba tvirtino, kad Rusija ruošiasi plataus masto provokacijai Ukrainos rytuose. Ukrainos jungtinių pajėgų vadas Sergejus Najevas pažymėjo, kad Rusijos pajėgų kaupimas pasienyje su Ukraina – „jėgos demonstravimas“.
Rusijos gynybos ministerija savo veiksmus aiškino „vykstančiais mokymais“, o Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kariuomenės perkėlimas šalies teritorijoje neturėtų niekam rūpėti.
Tuo pat metu Rusijos propagandinė žiniasklaida vėl pradėjo kelti isteriją tvirtinimais, kad Ukraina ruošiasi jėga susigrąžinti smogikų užgrobtas Donbaso teritorijas. Maskva pasinaudojo vaiko žūties okupuotame Aleksandrovskoje kaime, giliai už fronto linijos, faktu kaip pagrindu apkaltinti Ukrainos kariuomenę panaudojus droną su sprogmeniu prieš taikius gyventojus.
ES ir JAV daugelį sykių pareiškė savo nerimą dėl eskaluojamos situacijos. Rusijos pajėgų koncentravimą prie Ukrainos sienos temą ne sykį aptarė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dargi paskambino Rusijos prezidentui balandžio viduryje. Baltųjų rūmų šeimininkas perspėjo Rusiją dėl gresiančių naujų sankcijų ir pasiūlė V. Putinui susitikimą vienoje iš neutralių valstybių.
V. Zelenskis taip pat telefonu kalbėjo su JAV prezidentu ir Vokietijos kanclere, o su Prancūzijos prezidentu buvo susitikęs Paryžiuje.
Balandžio 20-ąją savo kreipimosi į tautą metu V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina nenori karo, tačiau yra tam pasiruošusi, pasiūlė gyventojams laikytis „informacinės higienos“ ir nepasiduoti provokacijoms. Tačiau taip pat jis priėmė įstatymą, leidžiantį mobilizuoti kariuomenę neskelbiant pačios mobilizacijos.
S. Šoigu pranešimas apie atitraukiamą kariuomenę nuskambėjo kitą dieną po Rusijos prezidento V. Putino metinio pranešimo, kurio metu buvo pagrasinta Vakarams atsakomaisiais „asimetriniais“ veiksmais, jeigu bus peržengtos raudonosios linijos, kurias Rusija „nustatys savo nuožiūra“.
