„Roskosmos“ išplatintame pranešime teigiama, kad ryšys su „Luna-25“ nutrūko šeštadienį 14 val. 57 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Preliminariais duomenimis, nusileidimo modulis nustojo funkcionuoti po susidūrimo su Mėnulio paviršiumi.
Raketa su Mėnulyje nusileidžiančiu aparatu rugpjūčio 11-ąją išskrido į pirmąją per beveik 50 metų Rusijos misiją į Mėnulį, o trečiadienį nusileidimo modulis buvo sėkmingai iškeltas į Mėnulio orbitą.
„Luna-25“ turėjo pirmadienį nusileisti pietiniame Mėnulio ašigalyje.
Birželį „Roskosmos“ vadovas Jurijus Borisovas prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad tokios misijos yra rizikingos, o jų sėkmės tikimybė yra apie 70 procentų.
Pagal planą, modulis Mėnulyje turėjo išbūti metus ir per tą laikotarpį rinkti mėginius bei analizuos paviršių.
Modulyje įrengtos kameros jau padarė tolimų Žemės ir Mėnulio nuotraukų iš kosmoso.
Tik trims šalims yra pavykę sėkmingai nusileisti Mėnulyje: tuometinei Sovietų Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai. Indija ir Rusija siekia pirmosios išsilaipinti Mėnulio pietiniame ašigalyje.
„Roskosmos“ teigė norinti įrodyti, kad Rusija „yra valstybė, galinti nugabenti krovinį į Mėnulį“ ir „užtikrinti Rusijai garantuotą prieigą prie Mėnulio paviršiaus“.
„Mėnulio tyrimas nėra tikslas, – yra sakęs populiarus Rusijos kosmoso analitikas Vitalijus Jegorovas. – Tikslas yra politinė konkurencija tarp dviejų supervalstybių – Kinijos ir JAV – ir daugelio kitų šalių, kurios taip pat nori pretenduoti į kosmoso supervalstybės titulą.“
Kai praėjusiais metais Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Europos kosmoso agentūra (ESA) pareiškė, kad nebendradarbiaus su Maskva dėl būsimo „Luna-25“ paleidimo ir tolesnių, 26-osios ir 27-osios, misijų.
Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą įvestos sankcijos apsunkina jos galimybes naudotis Vakarų technologijomis, o tai turi įtakos jos kosmoso programai. Iš pradžių buvo numatyta, kad „Luna-25“ skraidins nedidelį mėnuleigį, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta siekiant sumažinti aparato svorį ir padidinti patikimumą, teigia analitikai.
„Užsienio elektronika yra lengvesnė, o vietinė sunkesnė, – sakė V. Jegorovas. – Mokslininkams gali tekti tirti Mėnulio vandenį, o „Roskosmos“ pagrindinė užduotis yra tiesiog nusileisti Mėnulyje – susigrąžinti prarastą sovietinę patirtį ir išmokti, kaip atlikti šią užduotį naujoje eroje.“
Mėnulio pietų ašigalis ypač domina mokslininkus, kurie mano, kad nuolat šešėlyje esančiuose poliariniuose krateriuose gali būti vandens. Uolienose esantį užšalusį vandenį būsimieji tyrinėtojai galėtų paversti oru ir raketų kuru.
