Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi keturių šaltinių, kurie turi ryšių su Rusija pranešimais, teigė, kad Maskva yra pasirengusi svarstyti taikos derybas, kurios įšaldytų dabartinę situaciją Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Tai reiškia, kad Kyjivui nebebūtų galimybės atgauti savo prarastos teritorijos.
Aiškūs pareiškimai
V. Putinas teigė, kad Rusija neva yra pasirengusi kalbėtis dėl taikos. Jis užsiminė apie 2022 m. vos prasidėjus karui nutrauktą susitarimą Stambule, kuris žlugo daugiausia dėl to, kad Maskvos pajėgos vis dar siautėjo Ukrainos teritorijoje, o Kyjivo apylinkėse buvo vykdomos skerdynės.
Pranešime iškelta idėja neleistų pasiekti Maskvos deklaruojamo tikslo užimti visą rytinį Donecką, tačiau taip pat sugriautų bet kokį Kyjivo reikalavimą neatiduoti jokios teritorijos Rusijai.
V. Putino pastabų kontekstas labai svarbus. Jos nuskambėjo per vizitą pas Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris vyko per bendras abiejų šalių taktinės branduolinės ginkluotės pratybas. V. Putinas kalbėjo apie taiką, nors fone nevyko nieko panašaus.
V. Putinas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio legitimumu po to, kai Kyjivui teko atidėti rinkimus dėl paties V. Putino pradėto karo. Tuo pat metu pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad Baltarusijoje nusileido buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus privatus lėktuvas.
Prorusiškas V. Janukovyčius pabėgo iš Ukrainos 2014 m. po to, kai jam lojalios pajėgos Kyjivo centre nušovė dešimtis protestuotojų. Vien tik galima idėja, kad jis dalyvavo V. Putino ir A. Lukašenkos susitikime, sukėlė spėlionių, kad Maskva tikisi, jog į valdžią Ukrainoje vėl sugrįš Kremliaus įgaliotas asmuo.
Kodėl kalbama apie taiką?
Tad kodėl kalbama apie taiką, ypač kai Rusija, regis, pamažu žengia į priekį fronte?
Diplomatija visada buvo Kremliaus karinė priemonė. 2015 m. jis kalbėjo apie taiką Sirijoje, kai jo lėktuvai bombardavo civilius sukilėlių kontroliuojamose teritorijose. 2015 m. jis kalbėjo apie taiką su Ukraina, kai Rusijos kariai ir jų įgaliotiniai vykdė strateginio Ukrainos miesto Debalcevės puolimą.
Nepasitikėti Rusijos nuoširdumu, kai ji veda derybas, yra ne cinizmas, o būtinybė. Patirtis rodo, kad ji mano, jog derybas verta tęsti tuo atveju, jei jos netikėtai duotų naudingą rezultatą be smurto arba suteiktų priešininkui priežastį stabdyti kovą ir bandyti paskatinti susitarti.
Be to, Maskva dabar gali kalbėti apie taiką dėl dviejų priežasčių. Pirma, Ukraina ir jos sąjungininkės birželį Šveicarijoje rengia aukščiausiojo lygio taikos susitikimą, kuriame be Rusijos aptars, kokiam susitarimui galėtų pritarti. Tikėtina, kad taip siekiama suteikti postūmį, kuriuo Kremlius galėtų pasinaudoti, kai jo pajėgos galutinai išseks.
V. Zelenskis sakė, kad tikisi, jog susitikime dalyvaus Kinija – galingiausia Rusijos sąjungininkė, kuri tik iš dalies remia Rusiją kare prieš Ukrainą. Gali būti, kad V. Putinas dabar kalba apie taiką, norėdamas pasiūlyti Pekinui nedalyvauti susitikime.
Mažai tikėtina, kad Šveicarijos aukščiausiojo lygio susitikimas užbaigs karą, tačiau jis gali dar labiau praplėsti Vakarų supratimą apie tai, kokią rimtą grėsmę Maskva kelia tikram taikos susitarimui. Šveicarijoje bus nurodyta, kokią žalą Ukraina gali patirti dėl savo teritorinio vientisumo, kad sustabdytų kraujo liejimą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į pareiškė, kad V. Putino užuominomis apie taikos derybas siekiama sabotuoti aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje.
„Putinas šiuo metu neturi jokio noro nutraukti savo agresiją prieš Ukrainą“, – rašė jis socialiniame tinkle X, pridurdamas, kad „todėl jis taip bijo“ Šveicarijos aukščiausiojo lygio susitikimo.
Bando apgauti JAV
Antra, V. Putinas siunčia žinutes Vakarų šalių vyriausybėms ir dabartinei Amerikos prezidento rinkimų kampanijai. Jis bando neskaidriai įteigti, kad yra paprastas susitarimas, pagal kurį fronto linijos, kuriose Ukraina šiuo metu pralaimi, gali staiga įšalti.
Vakarų parama Ukrainai kainuoja brangiai ir tampa vis nepopuliaresnė, nors neseniai Kongreso patvirtinti 61 mlrd. dolerių (56 mlrd. eurų) leido Ukrainai bent kažkiek atsikvėpti šiuo klausimu.
„Reuters“ pranešimas leidžia tiems Vakaruose, kurie nori, kad karas baigtųsi, manyti, kad Kremlius galėtų nedelsiant nutraukti karą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas leido suprasti, kad pranešimas atspindi nuolatinę Rusijos poziciją.
Tačiau galiausiai ji gali nuskambėti naujai ir įdomiai pagrindiniams Vakarų veikėjams: Donaldui Trumpui (kuris nesugebėjo paaiškinti, kaip jis įgyvendintų savo teiginį, kad galėtų sustabdyti karą per 24 valandas) ir kitoms NATO narėms, kurios ne taip drąsiai kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Baltijos šalys kalba apie būtinybę niekada nepasitikėti Rusija prie derybų stalo.
V. Putinas yra pragmatikas. Jis pradėjo karą manydamas, kad jis bus lengvas. Jis jį tęsė manydamas, kad jo tolerancija skausmui, autokratinis saugumas ir kantrybė siekiant pergalės triumfuos. Dabar jis mato JAV ir kitų Europos valstybių rinkiminio silpnumo momentą, į kurį reaguoja miglotais, neskaidriais signalais, kad gali ateiti laikas diplomatijai.
Tikėtina, kad jis sulauks tam tikro pritarimo tarp tų, kurie desperatiškai tikisi, kad karas Ukrainoje tiesiog praeis, ir kurie mažiau galvoja apie egzistencinę grėsmę, kurią itin militarizuota Maskva kelia rytinėms NATO narėms.
Tačiau į tai reikėtų žiūrėti per gilaus cinizmo prizmę, susijusią su ankstesne Maskvos diplomatija Sirijoje ir Ukrainoje: ji buvo naudojama kaip laikas įnirtingai siekti tų pačių karinių tikslų, tačiau kurian iliuziją, kad taika gali būti visai netoli.
Puidoko Taikos koalicija kalba apie taiką ir siūlo derybas.
Vaitkus prezidento rinkimuose kalbėjo apie taiką ir siūlė derybas.
