„The National Interest“ apžvalgininkas Krisas Osbornas pažymi, kad žvalgybos orlaiviai „bus itin paklausūs tiek Šiaurės rytų Europoje šalia Baltijos, tiek ir pagrindinėse pietinio Rytų Europos regiono dalyse, įskaitant Juodąją jūrą ir tokias šalis kaip Rumunija“.
Skelbiama, kad pastaraisiais metais šie dronai sulaukė nemažai patobulinimų, todėl dabar ore gali išbūti net iki 22 valandų ir nešti iki 8 raketų „Hellfire“.
Iš Artimųjų Rytų į Rytų Europą
Iki šiol 25-oji ATKG specializavosi kovos su terorizmu misijose JAV centrinės vadovybės operacijų rajone Artimuosiuose Rytuose. Dabar ji stiprina pajėgumus Jungtinių Valstijų Europos vadovybės atsakomybės srityje, kad palaikytų didžiųjų jėgų konkurenciją, išlaikydami nuolatinį buvimą USCENTCOM (JAV centrinė vadavietė).
Šie žvalgybiniai orlaiviai jau puikiai užsirekomendavo misijų Artimuosiuose Rytuose metu, tiek žvalgybinių, tiek ir teroristų vadeivų neutralizavimo misijose.
„Tai yra nuostabi akimirka, kuomet mes galime parodyti MQ-9 vertę visame pasaulyje, ne tik Artimuosiuose Rytuose, – kariuomenės tinklapyje cituojamas 25-osios ATKG vadas Timothas Monreo. – Mes galime pademonstruoti savo NATO sąjungininkams ir koalicijos partneriams, kad kai mūsų oreiviams deleguojamos sunkiausios užduotys, mes priimame iššūkį ir į kiekvienai misijai, kurią atliekame, atiduodame geriausią, ką turime“.
Apžvalgininkas gynybos temomis K. Osbornas pažymi, kad „Reaper“ jau įrodė savo efektyvumą kovoje su teroristais, kuomet preciziškai tiksliai buvo naikinami priešo objektai, jo galimybės taip pat gali būti vertingos didžiųjų pasaulio valstybių konflikto metu.
JAV dalyvavimas Europoje nemažės
JAV Kongreso sprendimu šiais metais Baltijos šalių gynybai bus skirti 169 mln. dolerių (apie 139 mln. eurų). Tai nėra pirmoji finansinė amerikiečių pagalba NATO partnerėms, tačiau pirmą sykį lėšos skiriamos „iš anksto numatytoje biudžeto eilutėje“.
Kiti veiksmai, kurių ėmėsi JAV atėjus į valdžią demokratui Joe Bidenui – D. Trumpo planų išvesti dalį kariuomenės iš Vokietijos įšaldymas.
Pernai buvęs JAV prezidentas pareiškė, kad atitrauks 12 tūkst. amerikiečių karių iš karinių bazių Vokietijoje, nes Berlynas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų NATO. Šis sprendimas nustebino tiek vokiečių politikus, tiek ir paties D. Trumpo šalininkus, rašoma „Foreign Policy“.