Tekste Kremliaus valdžia „raginama“ visiškai užgrobti Ukrainą, fiziškai naikinti, išvežti ir „perauklėti“ ukrainiečius, kurie siekia nepriklausomybės ir europietiško demokratinio pasirinkimo.
T. Sergeicevas – žinomas Rusijos politinių technologijų specialistas, konsultavęs ir Kremliaus statytinį Ukrainoje Viktorą Janukovyčių 2004-ųjų rinkimų metu. Jis taip pat yra pasižymėjęs tuo, kad sukūrė plakatą, kuriame ukrainiečiai yra skirstomi į „tris rūšis“.
„Denacifikacija yra būtina, kuomet didžioji dalis tautos, labiausiai tikėtina, kad jos dauguma, nacistinio režimo yra įtraukta ir įsisavinta į savo politiką. Tai yra tuomet, kai neveikia hipotezė „gera tauta – valdžia bloga“. Šio fakto pripažinimas – denacifikacijos politikos, visų jos krypčių, pagrindas, o pats faktas ir sudaro jos turinį“, – įsitikinęs T. Sergeicevas.
Propagandininkas taip pat siūlo „maksimaliai naikinti Ukrainos karines pajėgas, neišskiriant savanorių „nacionalistų“. Tai yra, bet kurį žmogų, kuris su ginklu gina savo valstybę nuo rusų okupantų. Anksčiau Rusijos propaganda daugiausiai dėmesio skyrė savanorių daliniams, kuriuos prilygindavo nacistams, o kariuomenės pajėgas laikė „per prievartą suvarytais šauktiniais, kurių galima pasigailėti“.
„Į rankas ginklą paėmę naciai turėtų būti maksimaliai naikinami mūšio lauke. Nereiktų iš esmės skirti Ukrainos kariuomenės pajėgas ir taip vadinamus nacionalinius batalionus, o taip pat prisijungusius prie šių dviejų karinių darinių prisišliejusios teritorinės gynybos“, – rašoma tekste.
Autorius ragina Ukrainoje įvesti totalią cenzūrą, demokratinių partijų draudimą, masines represijas. Fizinį taikių ukrainiečių naikinimą jis pavadino „neišvengiama teisingo karo pasekme“.
„Turėtų būti atlikta totali liustracija. Likviduotos ir uždraustos bet kokios organizacijos, susiejusios save su nacizmo praktika. Tačiau, be vadovybės, kalta ir didžioji dalis liaudės masės, kuri tapusi pasyviais naciais, nacizmo parankiniais. Jie palaiko nacistinę valdžią ir skatina ją. Sąžininga bausmė tai daliai gyventojų yra įmanoma tik kaip neišvengiamos teisingo karo prieš nacių sistemą naštos suteikimas, atliekamos pagal galimybes atsargiai ir diskretiškai civilių asmenų atžvilgiu. Tolimesnę šios gyventojų masės denacifikazija yra sudaryta iš perauklėjimo, kuri pasiekiama ideologinėmis nacistinių nuostatų represijomis (priespauda) ir griežtos cenzūros: ne tik politinėje terpėje, bet ir būtinai kultūros ir švietimo“.
Sprendžiant iš šio teksto, autorius „nacifikacija“ vadina ir ukrainiečių siekį nepriklausomybei ir integracijai Europoje.
„Šiuolaikinės nacifikuotos Ukrainos ypatybės – amorfiškumas ir ambivalentiškumas, leidžiantys užmaskuoti nacizmą kaip „nepriklausomybės“ ir „europietiškumo“ (Vakarų, proamerikietiško) „vystymosi“ kelio troškimą…“ – rašo T. Sergeicevas.
Jo teigimu, „Ukrainos denacifikacija – tai neišvengiama deeuropietizacija“. Maža to, jis netgi siūlo „po to, kai šalis bus visiškai okupuota Rusijos“, pakeisti ir pavadinimą: „Pavadinimas „Ukraina“, matomai, negali būti išsaugota titulo pavidalu“.
„Denacifikacija neišvengiamai virs deukranizacija – atsisakymu nuo dar sovietų pradžios pradėto dirbtinio etninio saviidentifikacijos darinio gyventojų istorinėse Malorosijos ir Novorosijos žemėse atsisakymo, – rašo autorius. – Ukraina, kaip parodė istorija, neįmanoma kaip nacionalinė valstybė“.
Rusijos propagandininkas, kalbėdamas apie Vakarų Ukrainą, kuri „vargu ar įeis į prorusiškų teritorijų sudėtį“, siūlo „demilitarizuoti“ ir „išsiųsti ten visus, kurie nekenčia Rusijos“.
Balandžio 3-ąją Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad pavyko atsiimti Kyjivo srities teritorijas iš okupantų, dalis kurių skubiai iš ten pasitraukė patys. Kyjivo priemiesčių gatvėse aptikti šimtai civilių lavonų su kankinimų ir prievartos žymėmis.
Rusijos kariuomenės daliniai yra kaltinami cinišku civilių žudymu ir kankinimais. Aptiktos masinio laidojimo kapavietės, dalis nužudytų žmonių buvo aptikti nukankinti namų rūsiuose, kiti – tiesiog liko gulėti gatvėse ir kitose atvirose vietovėse.