Rusijos gynybos ministerija oficialiai paneigė „Wagner“ skundus dėl amunicijos trūkumo. Tačiau kariuomenė savo atsakyme vengė minėti tiek patį J. Prigožiną, tiek ir samdinių, tarp kurių gausu ir nelegaliai samdytų kalinių, bendrovės pavadinimą – buvo rašoma apie tariamai aprūpintus „savanoriškus dalinius“. Karinių samdinių darbas Rusijoje oficialiai yra draudžiamas.
„Visos užklausos amunicijai šturmo daliniams, kurie kariauja Ukrainoje, yra vykdomos trumpiausiu įmanomu laiku“, – vasario 21-ąją buvo skelbiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Tuo metu J. Prigožinas ir toliau viešai piktinasi Rusijos kariuomenės vadovybės sprendimais, konkrečiai – V. Gerasimovo ir S. Šoigu. Maža to, graudžius skundus viešino ir jo smogikai iš fronto.
Rusijos kariuomenės vadovybė savo viešame atsakyme J. Prigožino skundus pavadino „kontrproduktyviais“, „skaldančiais vienybę“ ir „tik į naudą priešui“.
Toks atsakymas įsiutino Ukrainoje kariaujančių smogikų vadą, kuris pareiškė, kad „Wagner“ negauna 80 proc. būtinų vykdyti karines užduotis amunicijos užsakymų. „Toks Gynybos ministerijos atsakymas yra ne kas kita, kaip spjūvis į privačios karinės bendrovės „Wagner“ pusę ir bandymas nuslėpti savo nusikaltimus prieš tuos karius, kurie šiandien vykdo žygdarbius Bachmute“, – rašė smogikų vadas, pažymėjęs, kad jokių kitų „savanoriškų dalinių“ šia kryptimi nėra, tik „Wagner“.J. Prigožinas ironizavo, kad net kastuvėlių kariams iki šiol nesugebama pristatyti.
„Aš apėjau visus man žinomus kabinetus Maskvoje ir toliau tai darysiu tol, kol vyrukai negaus visko, kas jiems žadėta. Net jeigu man viename iš kabinetų uždės antrankius ir pasodins už tai vadinamą „kariuomenės diskreditavimą“, – anksčiau aiškino J. Prigožinas.
Jis taip pat aiškino, kad vadovaujant karui Ukrainoje generolui Sergejui Surovikinui tokių problemų nebuvo. Jos tariamai prasidėjo tik tada, kai V. Putinas sausį pakeitė jį V. Gerasimovu.
Karo Ukrainoje metu į viešumą iškilę J. Prigožinas, S. Surovikinas ir Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas buvo vadinami konkuruojančiais dėl valdžios su „tradicine“ Rusijos karine vadovybe asmenimis.
Vasario 21-ąją vykusioje metinėje V. Putino kalboje nedalyvavo nė vienas iš šių asmenų, nors buvo susirinkusi visa „grietinėlė“. J. Prigožinas pareiškė, kad jo „niekas nekvietė“, o R. Kadyrovas dar vasario 17-ąją išskrido privačiu lėktuvu į Dubajų. Aktyviai J. Prigožiną karo pradžioje palaikęs čečėnų vadas pastaruoju metu kiek atsiribojo. Rusijoje keliamos versijos, kad tokiu būdu jis bando neįsivelti į konfliktą su šalies karine vadovybe.
J. Prigožiną viešai palaikė tik okupuoto Krymo vadovas S. Aksionovas, pažymėjęs, kad „kai kurie karinės vadovybės atstovai iki šiol nesupranta, kas vyksta“ ir priminė Antrojo pasaulinio karo laikus, kuomet „už tokius dalykus bausdavo Karinis tribunolas“.
Šis viešas Rusijos karinės vadovybės santykių aiškinimasis vyksta tuo metu kai V. Putinas savo metiniame pranešime kaip tik pabandė įtikinti rusus, kad būtina visiems „vienytis bendro tikslo vardu“.
