Melagingus teiginius apie invaziją platina tiek Rusijos gyventojai, tiek oficialios valstybinės žiniasklaidos paskyros. Rusija dažnai save vadina nekalta auka ir skleidžia dezinformaciją, įskaitant tai, kad JAV tiekia biologinius ginklus Ukrainai (Baltieji rūmai šią informaciją smerkia kaip „sąmokslo teoriją“) ir tai, kad atakos prieš Ukrainos ligoninę aukos – tik pasamdyti aktoriai.
Reaguodamos į tai, bendrovės, įskaitant „Meta“, „YouTube“ ir „Twitter“, paskelbė apie naują Rusijos suvaržymų bangą. Tai paskatino Ukrainos vyriausybės, pasaulio lyderių bei visuomenės spaudimas. Tačiau ekspertai teigia, kad technologijų pasaulio reakcija buvo prastai organizuota.
Norint įveikti sudėtingas dezinformacijos kampanijas, atsakui trūko didesnės apimties bei įvairovės. Stebėtojai baiminasi, kad net žinant apie bendrovių turimas taisykles, jos vykdomos ir prižiūrimos prastai bei nenuosekliai.
„Bendrai tariant, platformos atsakė į valstybės remiamų dezinformacijos kampanijų iššūkį lyg žaisdamos bergždžią „Whac-a-Mole“ (liet. vožk kurmiui) žaidimą“, – sakė Evanas Greeris, skaitmenines teises ginančios ne pelno siekiančios grupės „Fight for the Future“ direktoriaus pavaduotojas.
Kai kuriais atvejais soc. tinklų bendrovės pažymėjo, kad pateikiama informacija yra remiama valstybės arba galimai klaidinga, o ne ją pašalino. Dažnai jos blokavo atskiras paskyras, o ne ėmėsi ryžtingesnių priemonių prieš klaidinimą ir dezinformaciją.
Tais atvejais, kai vis tik imtasi veiksmų, dažnai jų būta per mažai, ar per vėlai – pavyzdžiui, „YouTube“ ėmėsi veiksmų prieš valstybės remiamą dezinformaciją po kelias savaites trukusio žmogaus teisių gynėjų spaudimo, bet ne anksčiau, kai tuo turiniu buvo plačiai dalijamasi.
Neskaidri, nenuosekli politika
Vienu iš naujausių tokio lyg ant bangos esančio metodo pavyzdžiu tapo stebinantis „Metos“ sprendimas padaryti išimtis iš ilgalaikės taisyklės prieš raginimus smurtauti. „Instagram“ ir „Facebook“ vartotojams dvylikoje Rytų Europos ir Vakarų Azijos šalių buvo leista rusų kariams linkėti mirties. Kiek vėliau, jau po šios painiavos, bendrovė paaiškino, kad vartotojai vis dar negali reikalauti Vladimiro Putino ar kitų lyderių mirties.
Daugeliui šis epizodas parodė, kokios neskaidrios yra platformos, kai reikia priimti sprendimus dėl su Rusijos susijusios politikos.
„Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“ jau turėjo nuostatų, reglamentuojančias valstybės remiamo turinio žymėjimą. Tačiau ataskaitose nustatyta, kad ši politika dažnu atveju įgyvendinama prastai, valdžios skelbiamos propagandos įrašai ir toliau platinami.
Kovos su skaitmenine neapykanta centro atliktas tyrimas išnagrinėjo 3 593 naujausius straipsnius, paskelbtus Rusijos valstybinių naujienų šaltinių, ir nustatė, kad „Facebook“ nepažymėjo 91 proc. įrašų kaip valstybės remiamų.
„YouTube“ savo ruožtu sustiprino pastangas kovoje su valstybės remiamu turiniu, pašalindama daugiau nei 1 000 kanalų ir 15 000 vaizdo įrašų. Tačiau toks sprendimas buvo priimtas praėjus kelioms savaitėms po to, kai advokatai paragino įmonę tai padaryti, o vaizdo įrašai, skleidžiantys dezinformaciją, sulaukė tūkstančių peržiūrų.
Biologinių ginklų teorija įrodė ypatingą platformos pažeidžiamumą. „YouTube“ ne tik nepašalino vaizdo įrašų, kuriuose skelbiama apie tai, bet ir pasinaudojo šiais kanalais siekiant pelno, atliktame tyrime nustatė „Media Matters for America“.
„Nepaisant jų pačių taisyklių, daugelis iš šių platformų netinkamai žymi dezinformaciją ir propagandą, tai tikrai yra didelė problema“, – sakė Heidi Beirich, ne pelno siekiančio pasaulinio projekto prieš neapykantą ir ekstremizmą dešiniojo ekstremizmo ekspertė.
Greer teigė, kad problemos esmė yra ta, jog pagrindinis šių platformų verslo modelis yra idealus manipuliacijai ir piktnaudžiavimui: „Užuot reikalaudami agresyvesnės platformos cenzūros, turėtume sutelkti dėmesį į jų monopolinę galią ir didžiųjų platformų veikimo dizainą.“
Kitaip tariant, šios platformos labiausiai vertina įsitraukimą, jos neturi paskatų kovoti su melu ir sensacingu turiniu, kuris generuoja neproporcingai didelį srautą.
Frances Haugen, buvusi „Facebook“ darbuotoja, tapusi informatore, tai liudijo Kongresui 2021 m. spalį, pažymėjo, kad „aukščiausioje įmonės valdžioje nėra noro užtikrinti, kad šios sistemos būtų naudojamos pakankamai saugiai“. Ji pridūrė: „Kol nesukursime atsvaros, šie dalykai bus valdomi akcininkų, o ne visuomenės interesų labui“.
„TikTok“ kaip dezinformacijos kryptis – „pražiūrėta“
Nors „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“ patiria vis didesnį spaudimą kovoti su dezinformacija, „TikTok“ tapo nauja ir dažnai nepastebima zona. Kaip palygintinai nauja ir dar besiformuojanti platforma, „TikTok“ sparčiai augo ir buvo mažai reguliuojama. Tyrėjai teigia, kad nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios jie stebėjo, kaip greitai platformoje buvo dalijamasi dezinformacija.
„Pats „TikTok“ dizainas yra skirtas palengvinti vaizdo įrašų platinimą, vaizdo ir garso apjungimą. Tai yra naudinga priemonė tiems, kurie bando skleisti dezinformaciją“, – sakė dezinformacijos ekspertė Cindy Otis.
Kai kurie įrodymai rodo, kad dezinformacija gali būti koordinuojama Rusijos. Tyrimas, kurį kovo 11 d. paskelbė „Media Matters for America“, atskleidė, kaip daugiau nei 180 Rusijos influencerių socialinės medijos platformoje dalyvavo suderintoje propagandos kampanijoje, skirtoje Rusijos karui palaikyti, dalindamiesi šimtais įrašų su grotažyme #RussianLivesMatter.
„TikTok“ konflikte toks svarbus, kad neseniai Bideno administracija pasikvietė TikTok influencerius į Baltuosius rūmus, jog supažindintų juos su karo realijomis ir įtrauktų į kovą su dezinformacija.
„TikTok“ savo paslaugas Rusijoje nutraukė, kad išvengtų Kremliaus veiksmų, tačiau atrodo, kad kai kurie įtakingi asmenys informaciją skelbia nepaisant draudimo. „TikTok“ atstovė teigė, kad bendrovė taiko kovos su dezinformacija politiką ir patikino, kad, reaguojant į situaciją Ukrainoje, paspartintas valstybinės žiniasklaidos taisyklių diegimas. Pagal tai Rusijos valdomos žiniasklaidos paskyros turės atskirą žymėjimą.
„Mes ir toliau reaguojame į karą Ukrainoje padidindami apsaugos ir saugumo išteklius, kad sparčiau aptiktume kylančias grėsmes ir pašalintume žalingą dezinformaciją, – sakė atstovė Jamie Favazza. – Mes taip pat bendradarbiaujame su nepriklausomomis faktų tikrinimo organizacijomis, kurios padeda „TikTok“ išlaikyti saugia ir autentiška vieta.“
Dezinformacijos Rusijoje augimas
Rusijos atsakas į socialinių platformų vykdomą atsaką buvo greitas ir atsakantis tuo pačiu – šalis blokavo arba sumažino savo piliečių prieigą prie „Netflix“, „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“ ir „Apple“. Šalis taip pat cenzūravo išorines naujienų agentūras.
Tai padidino Rusijos valstybės informacijos monopolį, kas kelia nerimą dėl šalies, kurioje prieštaringoms ir nešališkoms naujienoms grėsmė kilo ir anksčiau.
Tai padėtis, jau seniai egzistuojanti kitose skaitmeniniu požiūriu uždarose šalyse, turinti rimtų pasekmių. Ekspertai baiminasi, kad Rusijos atskyrimas nuo naujienų ir socialinių platformų, gali dar labiau apriboti žmonių norą organizuotis prieš valstybės valdžią ar kovoti su žmogaus teisių pažeidimais.
„Greitai milijonai paprastų rusų bus atskirti nuo patikimos informacijos, neteks kasdienių bendravimo su šeima ir draugais būdų ir bus nutildyti“, – „Twitter“ rašė Nickas Cleggas, „Facebook“ motininės įmonės „Meta“ pasaulinių reikalų prezidentas.
Kinija, pavyzdžiui, jau seniai kontroliuoja pasakojimą apie savo elgesį su uigūrų žmonėmis, kurį šalių valdžios, įskaitant JAV, apibūdino kaip genocidą. Socialinių medijų įmonės buvo apkaltintos netiesiogiai remiant žmogaus teisių pažeidimus, leidžiant savo platformose dalytis dezinformacija, o kai kuriais atvejais net priimant reklaminius pinigus iš vyriausybių už šiuos veiksmus.
„Mes visi nusukome žvilgsnį nuo to, ką socialinė medija leidžia Kinijoje, ir dabar matome, kad tai kartojasi“, – sakė Beirichas.
„Didysis klausimas, skirtas mums visiems, yra toks: kokios turėtų būti pagrindinės skleidžiamos informacijos vertybės? – sakė ji. – Tai rodo, kodėl mes norime saugaus, nemokamo ir sąžiningo interneto.“
