Apie šiuos pokyčius naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto analitikai.
„Kaip dalį vykstančios didelio masto karinės reformos, Rusija sukūrė teisinius mechanizmus, kaip reformuoti Leningrado karinę apygardą“, – skelbia ISW analitikai.
Jie pažymėjo, kad spalio 8 d. Rusijos federaliniame norminių teisės aktų projektų portale pasirodė Rusijos gynybos ministerijos parengtas prezidento dekretas, kad būtų pašalintas Šiaurės laivyno „tarprūšinės strateginės teritorinės asociacijos“ statusas.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, Šiaurės laivynas gali nustoti būti atskiru kariniu-administraciniu vienetu, prilygstančiu karinei apygardai. Tuo metu keturi jo regionai – Komijos Respublika, Archangelsko ir Murmansko sritys bei Nencų autonominė apygarda – bus perkelti į reformuotą Leningrado karinę apygardą.
Rusijos karinis analitikas Jurijus Fiodorovas teigė, kad Leningrado karinės apygardos atkūrimas gali reikšti, kad Rusija greičiausiai ruošiasi konfliktams su Baltijos šalimis ir NATO.
ISW analitikai teigė, kad 2010 metais Rusijos kariuomenė Maskvos ir Leningrado karines apygardas sujungė į Vakarų karinę apygardą, o 2014 metais Rusijos gynybos ministerija iš teritorijos, kuri buvo Vakarų karinės apygardos dalis, sukūrė Šiaurės laivyną. Tuomet Vladimiras Putinas laivyną pavertė kariniu administraciniu vienetu.
2022 metų gruodį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pasiūlė atšaukti 2010 ir 2014 metų pakeitimus ir Vakarų karinės apygardos pagrindu atkurti Maskvos ir Leningrado karines apygardas. Jis taip pat patvirtino, kad šios karinės apygardos aktyviai formuojamos nuo 2023 metų rugpjūčio.
ISW analitikai pridūrė, kad šis Rusijos gynybos ministerijos sprendimas rodo, kad Rusija mato poreikį pertvarkyti savo pajėgas prieš NATO ir tikėtiną Aljanso poziciją Suomijos pasienyje, nepaisant to, kad lieka neaišku, kaip Rusija sugebės mobilizuoti, apmokyti ir organizuoti šias pajėgas į naujus karinės apygardos junginius.
