„Pagal mūsų susitarimus, iš karto po apsikeitimo sužeistaisiais, turėjo būti moterų eilė. Turime dvi nėščias moteris, viena iš jų yra iš „Azov“, kita – pasienietė arba jūrų pėstininkė, tiksliai nežinau. Ta, kuri nėra iš „Azov“, ruošiasi gimdyti. Moteris iš „Azov“ yra ketvirtą mėnesį nėščia“, – teigė O. Tolkačeva.
Anot jos, rusai atsisako išduoti net nėščias moteris. Šiuo metu skaičiuojama, kad apie 50 moterų, išėjusių iš „Azovstal“ gamyklos, yra rusų nelaisvėje.
Mariupolį, miestą, kuriame buvo „Azovstal“ gamykla, rusai užgulė dar karo pradžioje. Didelė dalis miesto gyventojų ir gynėjų pasislėpė po gamykla, ji buvo apsupta, o po kurio laiko jos gynėjai buvo evakuoti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas.
Ir „Azovstal“, ir Mariupolis yra sugriauti. Miestą nuo karo pradžios siaubė keli gaisrai, čia nėra vandens bei elektros, taip pat neveikia kanalizacija. Todėl Mariupolyje likę gyventojai yra priversti gyventi antisanitarinėmis sąlygomis, miestui buvo iškilusi užkrečiamųjų ligų grėsmė.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija neseniai pranešė, kad nuo rusų apšaudymų Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni tūkstančiai civilių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
