• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos kariuomenė kasdien apšaudo priešakinius Ukrainos miestus sunkiąja ginkluote. Nuolat taiko ne tik į gyvenamuosius pastatus, bet ir švietimo įstaigas – mokyklas, darželius, universitetus. Užuot mokę vaikus, Charkivo mokytojai valo savo pačių mokyklų griuvėsius ir svajoja, kaip kada nors grįš į normalias klases. Kodėl rusai naikina mokyklas ir universitetus ir ko tikėtis Ukrainos vaikams bei jų tėvams naujaisiais mokslo metais – pasakoja TV3 komanda, tiesiai iš Ukrainos.

Rusijos kariuomenė kasdien apšaudo priešakinius Ukrainos miestus sunkiąja ginkluote. Nuolat taiko ne tik į gyvenamuosius pastatus, bet ir švietimo įstaigas – mokyklas, darželius, universitetus. Užuot mokę vaikus, Charkivo mokytojai valo savo pačių mokyklų griuvėsius ir svajoja, kaip kada nors grįš į normalias klases. Kodėl rusai naikina mokyklas ir universitetus ir ko tikėtis Ukrainos vaikams bei jų tėvams naujaisiais mokslo metais – pasakoja TV3 komanda, tiesiai iš Ukrainos.

REKLAMA

„Nuo pat invazijos pradžios okupantai reguliariai raketomis smogia Charkivo ir jo regiono švietimo įstaigoms. Už manęs – naktinės atakos į Grigorijaus Skovorodos vardo Pedagoginį universitetą pasekmės. Rusiška raketa „Iskander“ sunaikino pagrindinį ugdymo įstaigos pastatą“, – sako žurnalistas Artem Listopad.

Vietiniai iškart imasi darbo, valo nuolaužas. Universiteto darbuotojai susirinkę prie įėjimo, kai kurie vos tramdo ašaras. Bėgant metams ši darbo vieta jiems tapo antraisiais namais.

REKLAMA
REKLAMA

„Čia dirbau ilgai, nuo 1989 m.“ – sako moteris.

Naktį, kai Rusijos kariai dar kartą paleido raketas į ramius miesto kvartalus, universitete buvo tik vienas žmogus – apsaugininkas. Jis žuvo. Čia nėra karinių įrenginių ar amerikietiškų laboratorijų, apie kurias taip įnirtingai transliuoja Rusijos propaganda. Tik mokslo centras, kuriame mokėsi apie 2,5 tūkst. studentų ir vyko tarptautinės konferencijos. Čia pedagogų amato mokėsi jaunuoliai iš įvairių Ukrainos regionų.

REKLAMA

„Tai vienas didžiausių mūsų pastatų, čia sutelkta dauguma fakultetų. Smarkiai nukentėjo ukrainiečių kalbos ir literatūros fakultetas, mokslinė biblioteka, posėdžių salė. Ir, žinoma, ši aikštė, kurioje sutikome savo mokinius“, – teigia universiteto rektorius Jurij Bojčuk.

Taip pat kadruose – bendrojo lavinimo mokykla Charkivo centre. Į ją smogė ne viena, o trys rusų raketos. Įstaiga buvo apšaudyta du kartus: birželio pabaigoje ir liepos viduryje. Ką tiksliai rusai rado paprastoje mokykloje – griuvėsių valyti atėję mokytojai nežino. Tačiau jie tikri, kad į savo darbo vietas grįš dar negreit, jei apskritai mokyklą pavyks atstatyti.

REKLAMA
REKLAMA

„Ši dalis, kuri yra visiškai sunaikinta, yra valgomasis. Beje, jis labai modernus, su modernia įranga, moderniu vandens valymu. O virš jos buvo auditorija.  (…) Čia treniravomės, koncertavome. Ir tada buvo beveik visiškai sunaikinti fizikos, chemijos, biologijos kabinetai“, – kalba mokyklos direktorės pavaduotoja Tatjana Kalašnikova.

Pasak vietos valdžios, Charkive iš viso apgriauta daugiau nei 200 mokyklų. Kai kurių iš jų koridoriais vaikai daugiau niekada nebėgios, nes daugelio ugdymo įstaigų atstatyti neįmanoma. Nuo raketų atakų nukentėjo ir keli universitetai. Tačiau klaidinga manyti, kad Rusijos kariai švietimo įstaigas apšaudo tik Charkive. Galima nuvykti į bet kurią regiono vietovę ir ten irgi rasime nuodėguliais virtusią mokyklą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai pirmasis mūsų namas, kuris tada buvo apgadintas. Gyvenamasis, žmonės buvo rūsyje. Raketa pataikė ten priešais namą, ta namo pusė buvo visiškai nugriauta“, – pasakoja vietiniai.

Važiuodmas senutėle Niva Asiivkos kaimo seniūnas rodo Rusijos agresijos pasekmes. Kaimas nutolęs 10 kilometrų nuo fronto linijos ir vietinių tokia kaimynystė visai netenkina. Dažniausiai gyvenvietės apšaudomos sviediniais. Dėl to apgadinta daug namų. Tačiau, pasak vietos valdžios, į mokyklą kaimo centre pataikė raketa, o tai reiškia, kad tai padaryta tyčia.

REKLAMA

„Buvau dar mažas, šeštoje klasėje, statėme šią mokyklą. O dabar nieko nėra. Pastatėme visus namus, dujas prijungėme. Ir vis statė kaimą, bet dabar nieko nėra“, – sako Asiivkos kaimo gyventojas Nikolaj.

Nuo rugsėjo 1-osios Ukrainos moksleiviai ir toliau mokysis internetu. Anksčiau toks mokslo modelis buvo taikomas per koronaviruso pandemiją, o dabar – dėl grėsmės gyvybei. Tačiau net jei valdžia priimtų sprendimą mokiniams grįžti į klases, tai būtų neįmanoma, bent jau Charkivo srityje. Dauguma šio krašto vaikų liko be savų mokyklų ir be galimybės vėl sėstis prie suolų.

REKLAMA

„Brangių raketų švaistymas universitetui sunaikinti yra karo nusikaltimas, atimantis iš mūsų ateitį. Išveža vaikus į Rusiją, griauna mokyklas, universitetus“, – kalba  biologas Aleksandr Dronov.

Šie vaizdai dviprasmybių nepalieka: vadinamasis Ukrainos „denacifikavimas“, apie kurį taip dažnai kalba Rusijos propaganda, yra bandymas sugriauti jos švietimo sistemos pagrindus, sunaikinti vaikus ir visą tautą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų