Anot jo, dabar rusai vis dažniau taikosi į naftos ir dujų gavybos objektus, galimas ukrainiečių karių susitelkimo vietas ir vyriausybinius pastatus.
„Nepaisant priešo taktinės ir karinės aviacijos patirtų nuostolių (2023 m. liepos 3 d. duomenimis, Ukrainos kariuomenė sunaikino 309 sraigtasparnius ir 315 orlaivių), priešas ir toliau taiko taktiką, kai raketų smūgiai atliekami su trumpesniais intervalais tarp smūgių ir vietoj masinių smūgių suduodama mažiau smūgių.
Tikriausiai, siekdamas perkrauti mūsų oro gynybos sistemą, priešas derina raketinę ginkluotę su smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais“, – cituojamas generolas.
Anot jo, jei anksčiau, ypač žiemą, rusai itin taikydavosi į energetikos infrastruktūrą, dabar tokių smūgių yra mažiau.
„Šiuo metu priešas bando smogti naftos ir dujų gavybos objektams, tikėtinoms Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgų ir priemonių koncentracijos vietoms, taip pat vyriausybiniams pastatams, naudodamas tiek bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed-136“, tiek įvairių tipų raketas“, – informuoja O. Hromovas.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
