Pabrėžiama, kad šis prašymas Vokietijai bus pateiktas pagal naujus NATO tikslus, dėl kurių Aljanso gynybos ministrai turėtų susitarti kitą savaitę.
Aljansas smarkiai didina savo karinių pajėgumų tikslus, nes po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą laiko ją daug didesne grėsme.
Tikslius NATO tikslų skaičius sunku patikrinti, nes informacija yra griežtai slapta.
Nauji NATO tikslai
Vienas aukšto rango pareigūnas, kuris, kaip ir kiti šaltiniai, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, „Reuters“ sakė, kad NATO narės ateityje turės dislokuoti 120–130 brigadų.
Tai reikštų apie 50 proc. padidėjimą, palyginti su dabartiniu tikslu, kuris yra apie 80 brigadų, teigė šaltinis. Vienas vyriausybės šaltinis nurodė, kad 130 brigadų – tikslas visam Aljansui.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė, kad negali iš anksto komentuoti sprendimų, kuriuos priims NATO gynybos ministrai kitą savaitę ir NATO lyderiai birželio pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime.
„Be to, NATO pajėgų planavimo ir pajėgumų tikslai yra slapti saugumo sumetimais“, – pridūrė jis.
NATO neatsakė į prašymus pateikti komentarus.
2021 m. Vokietija sutiko iki 2030 m. NATO skirti 10 brigadų, kurias paprastai sudaro apie 5 000 karių. Šiuo metu ji turi aštuonias brigadas ir Lietuvoje kuria devintąją, kuri turėtų būti parengta 2027 m.
Berlynas gali susidurti su iššūkiais
Tačiau Berlynui bus sunku surinkti dar 40 000 aktyvių karių. Bundesveras dar nepasiekė 2018 m. nustatyto 203 000 karių tikslo ir, gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu trūksta apie 20 000 karių.
Praėjusiais metais „Reuters“ pranešė, kad NATO reikės 35–50 papildomų brigadų, kad galėtų visiškai įgyvendinti naujus planus gynybai nuo galimo Rusijos puolimo, o Vokietija viena turės keturgubai padidinti savo oro gynybos pajėgumus.
Be to, naujuose NATO tiksluose dar neatsižvelgiama į JAV karių Europoje mažinimo planus, kurie, šaltinių teigimu, kelia nerimą europiečiams, nes NATO gynybos planai labai priklauso nuo JAV pajėgų.
Vašingtonas pareiškė, kad šiuo klausimu diskusijas su sąjungininkais pradės jau šiemet. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija europiečiams anksčiau pareiškė, kad JAV nebegali būti pagrindinis Europos saugumo garantas.
Šaltojo karo metais Vokietija turėjo 500 000 karių ir 800 000 rezervistų. Šiandien NATO jai, kartu su Lenkija, yra pavedusi teikti daugiausiai sausumos pajėgų, kurios pirmosios reaguotų į bet kokį Rusijos puolimą rytiniame Aljanso flange.
Išlaidų gynybai didinimas
NATO narės smarkiai padidino gynybos išlaidas nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą. D. Trumpas pagrasino neginti šalių, kurios atsilieka gynybos išlaidų srityje ir skirs per mažai.
Kitą mėnesį Hagoje vyksiančiame viršūnių susitikime aljanso vadovas Markas Rutte sieks susitarimo su valstybių vadovais, kad jie daugiau nei dvigubai padidintų dabartinį išlaidų tikslą nuo 2 proc. iki 5 proc. BVP.
Iš jų 3,5 proc. būtų skirta gynybai, 1,5 proc. – plačiau apibrėžtoms su saugumu susijusioms išlaidoms.
Istoriniu poslinkiu Vokietija neseniai pakeitė savo įstatymus tai, kad galėtų skolintis daugiau ir padidinti išlaidas gynybai. Vokietija taip pat palaikė M. Ruttes siūlymą gynybai skirti 5 proc. BVP.
Vokietijos gynybos ministras Carstenas Breueris įsakė iki 2029 m. visiškai aprūpinti šalies ginkluotąsias pajėgas, nes iki to laiko NATO tikisi, kad Maskva bus pakankamai atkūrusi savo karines pajėgas, kad galėtų pulti Aljanso teritoriją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
