markas rutte

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Rusijos keliama grėsmė yra reali. Jo teigimu, Maskva telkia savo pajėgas, kad po trejų, penkerių ar septynerių metų galėtų užpulti Aljansą, rašo „The Guardian“. „Nebūkime naivūs Rusijos atžvilgiu.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, nors amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, regis, tuo abejojo. „Man absoliučiai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO, visiškai įsipareigojusios 5-ajam straipsniui“, – prieš Aljanso lyderių susitikimą reporteriams sakė M. Rutte.

Į NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose vykstantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasidalijo iš NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘ės gautu laišku, kuriame nepagailėta pagyrimų. Savo laiške M. Rutte sveikino D. Trumpą dėl jo pergalių tarptautinėje politikoje, įskaitant pasiektą tikslą, kad NATO šalys didintų išlaidas gynybai. D. Trumpas laiško kopiją įkėlė į savo socialinį tinklą „Truth Social“, o jo autentiškumą patvirtino NATO.

NATO kariniam pranašumui mestas agresyvus iššūkis, antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. M. Rutte priminė senovės romėnų posakį „nori taikos – ruoškis karui“. Anot jo, tai paprasta idėja – gynybos pajėgumai privalo būti tokie, kad niekas net nedrįstų grasinti.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Aljanso viršūnių susitikimą Hagoje ragino šalis greitai įgyvendinti planuojamą naują išlaidų gynybai tikslą. Rusijos ginklavimosi tempas „išties stulbinantis“, sakė jis Hagoje atsakinėdamas į klausimus. Jei tam nebus rengiamasi, po trejų–penkerių metų esą nebus galima apsiginti.  Kaip vieną sričių, kurioje NATO turi pasitempti, M. Rutte nurodė artilerijos amunicijos gamybos pajėgumus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pabrėžė, kad Teheranui negali būti leista turėti branduolinio ginklo, Izraelio ir Irano kovoms tęsiantis jau 11 dieną. „Kalbant apie NATO poziciją dėl Irano branduolinės programos, sąjungininkai jau seniai sutarė, kad Iranas negali sukurti branduolinio ginklo“, – sakė M. Rutte prieš Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, jog labai svarbu, kad Izraelio sąjungininkai dėtų pastangas sumažinti įtampą po to, kai žydų valstybė atakavo Irano karinius ir branduolinius objektus. „Manau, kad dabar labai svarbu, jog daugelis sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valstijas, kaip tik šiuo metu dirbtų dėl deeskalacijos. Žinau, kad jie tai daro, ir manau, jog tai yra pagrindinis šiandienos prioritetas“, – spaudos konferencijoje Švedijos sostinėje sakė M. Rutte.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį pareiškė, kad yra „labai svarbu“, jog Izraelio sąjungininkai siektų deeskaluoti įtampą, žydų valstybei prieš tai smogus į maždaug 100 taikinių Irane, įskaitant Teherano branduolinius ir karinius objektus. „Manau, kad dabar yra labai svarbu, jog daugybė sąjungininkų, įskaitant Jungtines Valsijas, mums kalbant siektų deeskalavimo.

Romoje ketvirtadienį su Europos sąjungininkais susitikęs NATO vadovas Markas Rutte pareiškė esąs gana įsitikinęs, kad vėliau šį mėnesį  Hagoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime pavyks pasiekti susitarimą dėl gynybos išlaidų didinimo. M. Rutte kartu su Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), Lenkijos, Ispanijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais bei diplomatais aptarė gynybos išlaidas ir paramą Kyjivui.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį paragino atlikti „kvantinį šuolį“ gynybos pajėgumų klausimu, įskaitant „400 proc. didesnę“ oro ir priešraketinę gynybą, kad būtų galima apsaugoti Aljansą nuo Rusijos. Jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai jis siekia, kad NATO narės įsipareigotų padidinti išlaidas gynybai vėliau šį mėnesį vyksiančiame svarbiame Vakarų karinio aljanso viršūnių susitikime.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako Rusiją nesant tokioje pozicijoje, kad ši galėtų diktuoti sąlygas Ukrainai. „Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.

Pirmadienis buvo neeilinė diena Vilniuje – į sostinę atvyko keliolikos NATO šalių lyderiai tartis dėl artėjančio viso NATO viršūnių susitikimo. Rytinės NATO valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo spausti vakarų ir pietų Europos šalis didinti išlaidas gynybai – vadinamąsias grindis kelti nuo 2 iki 5 procentų BVP. Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet.

NATO šalių vadovai ir organizacijos generalinis sekretorius Markas Rutte Vilniuje tariasi, kaip didins Aljanso pajėgumus. Ar galime tikėtis gerų žinių? TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovu Linu Kojala.  Kaip suprantu, pagrindinis dalykas, apie kurį bus kalbamasi, tai 5 proc. BVP gynybai NATO valstybėse, 3,5 proc. kariniams poreikiams.

Vilniuje pirmadienį įvyko „Bukarešto devyneto“ (B9) ir Šiaurės šalių bei Ukrainos viršūnių susitikimas. Jo dalyviai ragina didinti paramą Ukrainai ir per artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje (Nyderlandai) susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paminėjo, kad šiemet „Bukarešto devynetas“ mini 10-mečio sukaktį. Šalies vadovas padėkojo Lenkijos ir Rumunijos vadovams už šią iniciatyvą.

Vilniuje vykstančiame viršūnių susitikime viešintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, jog siekiant užtikrinti Europos saugumą, būtina skirti daugiau lėšų gynybos stiprinimui ir toliau remti Ukrainą.  „Kad tai pasiektume, turime gynybai skirti daug kartų daugiau lėšų nei skiriame dabar“, – pirmadienį Valdovų rūmuose prie apskrito stalo susėdusiems valstybių lyderiams sakė NATO lyderis.

NATO generalinis sekretorius Mark Rutte tikisi, kad, Lenkijos prezidentu tapus Karoliui Nawrockiui, NATO aljansas bus stipresnis nei iki šiol. „Norėčiau pasveikinti laimėtoją ir laukiu mūsų bendro darbo sprendžiant visus šiuos (saugumo – ELTA) iššūkius. Tikiuosi užtikrinti, kad su Lenkija NATO aljansas taps dar stipresniu, nei yra šiandien“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė M. Rutte.

Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, kad Aljanso valstybės privalo skirti daugiau lėšų gynybos reikmėms. Pasak NATO vadovo, prieš daugiau kaip dešimtmetį priimti įsipareigojimai dėl 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai nebėra pakankami. „Galiu jus patikinti – senas 2 proc.

Vilniuje pirmadienį vyksta viršūnių susitikimas. Šis neeilinis renginys – pasiruošimas netrukus įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje (Nyderlandai). Vilniuje viešintys lyderiai tarsis dėl finansavimo gynybai, paramos Ukrainai. Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, kad Aljanso valstybės privalo skirti daugiau lėšų gynybos reikmėms. Pasak NATO vadovo, prieš daugiau kaip dešimtmetį priimti įsipareigojimai dėl 2 proc.

NATO paprašys Vokietijos skirti dar septynias brigadas, apie 40 000 karių, Aljanso gynybai, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais. Pabrėžiama, kad šis prašymas Vokietijai bus pateiktas pagal naujus NATO tikslus, dėl kurių Aljanso gynybos ministrai turėtų susitarti kitą savaitę. Aljansas smarkiai didina savo karinių pajėgumų tikslus, nes po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą laiko ją daug didesne grėsme.

NATO vadovas Markas Rutte baiminasi, kad viršūnių susitikimą Hagoje sujauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas arba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, NATO lyderis siekia išvengti dramos ir sutelkti dėmesį į naujus išlaidų tikslus, o ne nesutarimus dėl Ukrainos.

NATO vadovas Markas Rutte  pareiškė, kad Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą siųsdamas žemesnio rango Rusijos delegaciją į penktadienį vyksiančias derybas su Ukraina. „Jis puikiai žino, kad kamuolys yra jo pusėje, kad jis turi problemų ir kad padarė didelę klaidą siųsdamas šią žemo lygio delegaciją, – sakė M. Rutte žurnalistams Tiranoje vykstančiame Europos lyderių susitikime. – Jis turi rimtai norėti taikos. Todėl manau, kad visas spaudimas dabar tenka Putinui.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį išreiškė atsargų optimizmą dėl pažangos siekiant taikos Ukrainoje, tačiau pabrėžė, kad tik nuo Rusijos priklauso, ar ji žengs „būtinus tolesnius žingsnius“. „Vis dar esu atsargiai optimistiškas ir manau, kad jei to norės ir rusai, o ne tik ukrainiečiai (...) per ateinančias porą savaičių gali būti pasiektas tam tikras proveržis“, – sakė M. Rutte NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijoje.

JAV prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pakvietimui į birželio mėnesį Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Apie tai praneša naujienų agentūra ANSA, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, rašo UNIAN. Pažymima, kad kvietimai buvo išsiųsti tik keturiems partneriams – Japonijai, Pietų Korėjai, Australijai ir Naujoji Zelandijai. „Beveik visi sąjungininkai išreiškė abejones dėl šio Vašingtono sprendimo“, – sakė šaltinis ANSA.

Per artimiausias 14 dienų turime galimybę taikiai išspręsti rusų pradėtą karą Ukrainoje, trečiadienį teigė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte interviu Turkijos naujienų agentūrai „Anadolu“. „Manau, kad šią savaitę, taip pat per artimiausias 10 dienų, t. y. dvi savaites, turime galimybę iškelti Ukrainos klausimą į konstruktyvesnį lygmenį. Žinoma, vadovaujant prezidentui [Volodymyrui] Zelenskiui, bet taip pat aktyviai dalyvaujant JAV vyriausybei.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Nyderlandų duomenimis, nori įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). M. Rutte visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“, penktadienį sakė Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas.

 NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pasveikino vokiečių konservatorių lyderį Friedrichą Merzą, kuris buvo išrinktas Vokietijos kancleriu, sakydamas, kad tikisi bendradarbiauti siekiant išlaikyti tvirtą Atlanto aljansą. „Jūsų vadovavimas bus labai svarbus, mums bendradarbiaujant, kad užtikrintume, jog esame pasirengę ir pajėgūs atgrasyti ir gintis dėl mūsų žmonių saugumo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė M. Rutte.

NATO vadovas Markas Rutte pasiūlė Aljanso šalims narėms didinti gynybos išlaidas iki 3,5 proc. nuo BVP ir skirti dar 1,5 proc. platesnėms su saugumu susijusioms išlaidoms, kad būtų pasiektas Donaldo Trumpo reikalaujamas 5 proc. tikslas, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai pranešė su šia idėja susipažinę šaltiniai. Daugelis D. Trumpo reikalavimą laiko politiškai ir ekonomiškai neįgyvendinamu. Dabartinis NATO gynybos išlaidų tikslas yra ne mažiau kaip 2 proc. BVP, kurį pasiekė 22 iš 32 narių.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį sakė nekantraujantis kurti dar stipresnį aljansą su Kanada, rinkimus šioje šalyje laimėjus ministro pirmininko Marko Carney (Marko Karnio) liberalams. „Sveikinimai ministrui pirmininkui Markui Carney, – socialiniame tinkle „X“ parašė M. Rutte. – Kanada yra branginama NATO narė.

Po Vašingtone įvykusio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir vyresniaisiais JAV administracijos nariais NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pasakė, kad Rusija tebėra ilgalaikė grėsmė aljansui. „Visos NATO narės sutaria, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę NATO teritorijai – visai Euroatlantinei teritorijai“, – po susitikimo Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais sakė M. Rutte.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie Aljanso yra neišvengiamas, tačiau tai nebus taikos susitarimo su Rusija elementas. Apie tai jis kalbėjo „We-Ukraine“, rašo „Kanal 24“. „Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas. Toks buvo Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas, ir niekas nepasikeitė. Kai sakėme, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare, niekada nežadėjome, kad tai bus taikos susitarimo dalis“, – pabrėžia jis.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti ugnį ir ilgalaikę taiką Ukrainoje nesiklosto lengvai. Jis taip pat pasmerkė ir piktinančiu pavadino Rusijos „siaubingą atakų modelį“ prieš Ukrainos civilius. „Šios diskusijos nėra lengvos, ypač po šio siaubingo smurto. Tačiau mes visi palaikome prezidento Trumpo pastangas siekti taikos“, –  apie JAV vadovaujamas derybas kalbėjo netikėtai Odesos uostamiestyje apsilankęs M. Rutte.

Japonija antradienį išreiškė susidomėjimą dalyvavimu Vokietijoje įsikūrusioje NATO vadavietėje Ukrainos misijai. Japonijos gynybos ministras Genas Nakatani pranešė apie savo šalies susidomėjimą per derybas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Tokijuje. Japonijoje kaip NATO vadovas jis lankosi pirmą kartą.

Vizitą Japonijoje antradienį pradedantis NATO vadovas pareiškė, kad Kinijos ginkluotųjų pajėgų plėtra yra stulbinanti. „Nebūkime naivūs Kinijos atžvilgiu“, – laikraščiui „The Japan Times“ sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. „Jų ginkluotųjų pajėgų stiprinimas ir investicijos į gynybos pramonę bei gynybos pajėgumus yra stulbinančios“, – teigė jis pirmadienį paskelbtame interviu.

 Jei NATO valstybės narės išlaikytų savo išlaidas gynybai ties 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, po trejų-penkerių metų NATO negalėtų apsiginti. Tai duodamas interviu stočiai „CBS News“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. „Jei liktume prie senujų 2 proc., po trejų-penkerių metų negalėsime apsiginti“, – sakė jis. Jis tikino, kad „stulbina“ matyti, kiek milijardų eurų NATO priklausančios Europos šalys įsipareigojo skirti gynybai per pastaruosius porą mėnesių.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį tvirtino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepakirto Aljanso 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos pažado. „5-ojo straipsnio jis nepakirto. Jis yra įsipareigojęs NATO, jis yra įsipareigojęs 5-ajam straipsniui“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė M. Rutte. D. Trumpas savo grasinimu ginti tik tuos, kas, jo manymu, pakankamai išleidžia gynybai, privertė sąjungininkus labai sunerimti.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį sakė, kad gresiančiam prekybos karui tarp JAV ir jų sąjungininkių neturi būti leista paveikti jų pastangų dėl gynybos. „Manau, kad šie du (dalykai) iš tiesų yra atskiri. Turėtume laikyti juos atskirai ir neturėtume leisti, kad jie trukdytų mūsų diskusijoms“, – sakė M. Rutte po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos neplanuoja staiga išvesti savo pajėgų iš Europos. Jis kalbėjo sąjungininkėms nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo Europos saugumui. „Nėra planų jiems staiga labai sumažinti savo buvimą čia, Europoje“, – sakė M. Rutte prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje.

NATO vadovas Markas Rutte  trečiadienį išreiškė užuojautą per pratybas Pabradės poligone Švenčionių rajone žuvusių keturių JAV karių artimiesiems ir padėkojo Lietuvai už sėkmingą gelbėjimo operaciją.  „Esame dėkingi mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrams ir moterims už jų kasdien atliekamą tarnybą. Šią savaitę vėl prisiminėme, kad ši tarnyba yra pavojinga, nes per mokymus Lietuvoje tragiškai žuvo keturi drąsūs amerikiečių kariai. Esame labai dėkingi už jų tarnybą.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau lieka įsipareigojusios Aljansui.  Šis komentaras nuskambėjo nuogąstaujant, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas griauna transatlantinius santykius. „Esu visiškai įsitikinęs, kad šis aljansas su JAV išliks. Jų įsipareigojimas yra visiškai aiškus“, – NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse sakė M. Rutte.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pabrėžė transatlantinio ryšio svarbą ir pridūrė, kad pasauliniai saugumo iššūkiai yra per dideli, kad Europa ar JAV saugumo srityje galėtų veikti vienos.  „Žinau, kad kyla klausimų dėl transatlantinio ryšio tvirtumo ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimo užtikrinti Europos saugumą, – sakė Varšuvoje viešintis M. Rutte. – Norėčiau dėl to pasakyti labai aiškiai – dabar ne laikas veikti vienoms. Nei Europai, nei Šiaurės Amerikai.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pasveikino Vokietijos būsimąjį kanclerį Friedrichą Merzą su „istoriniu“ balsavimu, kai įstatymų leidėjai pritarė milžiniškoms gynybos išlaidoms.  „Tai siunčia galingą lyderystės ir įsipareigojimo mūsų bendram saugumui žinią. Tai labai pakeis NATO gebėjimą atgrasyti ir gintis“, – socialiniame tinkle X parašė M. Rutte.

Buvusi NATO Strateginio planavimo štabo vadovė Stefanie Babst sukritikavo NATO generalinį sekretorių Marką Rutte dėl jo „atsargumo“ kalbantis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aiškios pozicijos neturėjimo. Vokietijos politologė tai pareiškė interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“.  Jos nuomone, M. Rutte ir šiaip jau sunkią situaciją daro dar blogesnę.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pasiūlė savo paramą Bosnijos, kurią krečia politinė krizė, vyriausybei ir pareiškė, kad Aljansas negali leisti, kad šioje Balkanų šalyje susidarytų „saugumo vakuumas“. „Dabar ne 1992-ieji ir mes neleisime, kad susidarytų saugumo vakuumas“, – sakė M. Rutte, turėdamas omenyje tuos metus, kai Bosnijoje prasidėjo kruvinas tarpetninis karas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė esąs „atsargiai optimistiškai nusiteikęs“, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos gali įveikti nesutarimus, kuriuos sukėlė praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose įsiplieskęs Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo ginčas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo keliama prekybos įtampa nepakenks transatlantinio aljanso kolektyviniam atgrasymui. „Tarp sąjungininkų visada kyla problemų – niekada nebūna ramu ir džiugu“, – sakė M. Rutte žurnalistams po susitikimo su britų premjeru Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu). „Esu visiškai įsitikinęs, kad tai nesutrukdys mūsų bendram pasiryžimui išlaikyti stiprų atgrasymą“, – žurnalistams teigė M. Rutte.

NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė paragino Vokietiją smarkiai padidinti savo gynybos išlaidas, taip pat didinti savo ginklų gamybą. Vokietija turi „daugiau išleisti ir daugiau gaminti“, sakė jis vokiečių laikraščiui „Bild am Sonntag“. Vokietija turi „nuosekliai tęsti“ pradėtą kelią – tiek Europoje, tiek Ukrainoje. Vokietija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios „daug ką darė teisingai“, kalbėjo M. Ruttė.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos narystė gynybos Aljanse neturi priklausyti nuo Rusijos pozicijos.  NATO turi aiškiai parodyti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi veto teisės ir balso, priimant naujas NATO nares, ketvirtadienį Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose sakė M. Rutte. Kai tik bus tvari taika, Ukraina vieną dieną įstos į NATO, sakė M. Rutte Viktoro Pinčiuko fondo organizuotame renginyje.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį įspėjo, kad Rusijos pergalė kare prieš Ukrainą pakenktų didžiausio pasaulyje karinio aljanso atgrasomajai jėgai. Jis nurodė, kad pasitikėjimui Aljansu atkurti galėtų prireikti trilijonų eurų.  NATO didina savo buvimą rytiniame Aljanso flange, kuris ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, dislokuodama tūkstančius karių ir įrangos, siekdama atgrasyti Maskvą nuo karo išplėtimo į bet kurios iš 32 jos narių teritoriją.

Ukrainos padėtis šiuo metu nėra pakankamai stipri, kad galima būtų pradėti taikos derybas su Rusija, pirmadienį pasakė NATO vadovas Markas Rutte. „Šiuo metu akivaizdu, kad Ukraina nėra tam pasirengusi, nes šiuo metu ji negali derėtis iš galios pozicijos“, – kreipdamasis į ES įstatymų kūrėjus kalbėjo M. Rutte. „Privalome padaryti daugiau, siekdami pakeisti konflikto trajektoriją ir užtikrinti, kad ji sugebės užimti tokią galios poziciją.