Rusija į mūšį metė milžiniškas pajėgas ir sugebėjo įsiveržti į Donbasą. Pasak Ukrainos valdžios, Rusijos kariams kai kuriose srityse pavyko įgauti ir reikšmingą jėgos pranašumą.
Tačiau dar svarbiau mūšyje dėl Donbaso yra artilerija ir sunkioji ginkluotė, tarp jų kyla ir viešų nesutarimų dėl karo tikslų.
Europoje ir JAV skamba raginimai siekti ankstyvų paliaubų, net jei tai reikštų teritorines nuolaidas Rusijai. Šiai stovyklai viešajame diskurse priešinasi tie, kurie nori Ukrainos pergalės ir jos teritorijų išlaisvinimo.
Kijeve į raginimus kuo greičiau taikstytis su Maskva atsiliepiama griežtai, kartais net necenzūriniais žodžiais. Ukrainos valdžia teigia, kad siekdamos kuo greičiau užbaigti karą, JAV ir ES turi įvesti naujas sankcijas Maskvai ir paspartinti ginklų, pirmiausia raketų paleidimo įrenginių, tiekimą.
Putino pralaimėjimas ar Ukrainos pergalė?
Jei JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir daugybės kitų Rytų Europos šalių valdžia palaiko Ukrainą siekiant išlaisvinti jos žemes, tai Vakarų Europoje kalbama apie karo nutraukimą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi jau anksčiau pasisakė už ankstyvas paliaubas. Šie lyderiai laikėsi pozicijos, kurią Vakarai užėmė pačioje karo pradžioje – pasmerkti Rusijos agresiją pasmerkimo ir už tai nubausti Rusiją ekonominėmis sankcijomis.
O tada, kai po Rusijos karių išvedimo iš Kijevo ir Černigovo regionų Didžioji Britanija ir JAV pradėjo kalbėti apie galimą Ukrainos pergalę, Paryžius, Berlynas ir Roma tylėjo.
Jie nuolat kartoja, kad šio karo neturėtų laimėti Putinas. Tačiau „Putino pralaimėjimas“ gali būti aiškinamas plačiai – pavyzdžiui, juo galima laikyti patį faktą, kad Ukraina išsaugojo nepriklausomybę, o Kijevas nebuvo užimtas, teigia Charlesas Kupchanas, dirbęs prezidento Obamos padėjėju ir Europos skyriaus vadovu JAV Nacionalinio saugumo taryboje.
Ta pačia linkme parašytas ir tekstas „New York Times“ nuomonių skiltyje: pasak redakcijos straipsnio autorių, JAV turėtų pasisakyti už ankstyvas paliaubas ir taikų klausimo sprendimą, o visos Ukrainos teritorijos išlaisvinimas yra nerealus tikslas, kadangi Vakarų parama Ukrainai gali turėti ribas, o Rusija jau pakankamai susilpnėjusi, kad nebūtų pavojinga ateityje.
„Realistinės“ Amerikos užsienio politikos mokyklos patriarchas Henris Kissingeris sukėlė nemažai diskusijų ir pasipiktinimo, kai paragino nutraukti karą ir paskelbti paliaubas, išvedus kariuomenę prie sienų iki vasario 24 d. ribų, ir perspėjo dėl karo su Rusija.
Ukrainos valdžia atmeta siūlymus dėl teritorinių nuolaidų – ir, sprendžiant iš naujausios apklausos, 82 proc. ukrainiečių tokiai valdžios pozicijai pritaria.
„Eikite jus *****, ***********, ***** su tokiais siūlymais, *****, prekiauti Ukrainos teritorija. Jus išvis suprantate ką sakote? Pas mus kraujas, mūsų vaikai miršta...“ – dar tada į teritorinių nuolaidų suteikimo Rusijai siūlymus atsiliepė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovičius.
Arestovičius teigė, kad Rusija sugebėjo papildyti savo atsargas ir nukreipti kovai paruoštus dalinius į Donbasą, sukeldama realų pavojų užgrobti Severodonecką.
Negana to, sėkmė šalies rytuose sukėlė realų naujo Rusijos puolimo prieš Kijevą pavojų, mano politikas. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba taip pat sakė, kad padėtis Donbase yra „labai bloga“ Ukrainos karių atžvilgiu. Tam tikri Rusijos laimėjimai šia kryptimi buvo pripažinti Vašingtone ir Londone.
Jei pirmajame karo etape Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo užtikrinti Rusijos kariuomenei ne visai palankią karo eigą, vengdamos didelių mūšių ir veikdamos per kontratakas ir pasalas, tai mūšyje dėl Donbaso artilerija vaidina pagrindinį vaidmenį, ir kol kas Rusija jame turi pranašumą.
Tačiau jėgų balansas gali pasikeisti, jei Ukraina ir toliau gaus naujos vakarietiškos technikos, teigia ekspertai. Ukrainos pajėgos jau gauna amerikietiškas haubicas M777. 200 Ukrainos artileristų buvo apmokyti juos valdyti karinėje bazėje Vokietijoje.
Raketų artilerija žemėms išvaduoti
Kijeve yra ypač lauktos iš JAV MLRS ir HIMARS raketų paleidimo sistemos jau pasiekė Ukrainą, ir jie leis tiksliau smogti didesniu atstumu. Zelenskis apie didžiulį jų poreikį kalbėjo dar balandį, o gegužės pradžioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnys perdavė prašymą JAV Jungtinio štabo vadovui, generolui Markui Milley.
Vašingtonas ilgą laiką neatsakė į šį prašymą. Bidenas bijojo perkelti šias sistemas į Kijevą dėl to, kad Kremliuje šis žingsnis būtų traktuojamas kaip eskalacija, rašė „Politico“. Buvo baiminamasi, kad MLRS gali būti panaudotas iki 300 km nuotolio raketoms paleisti, o tai leistų ginkluotosioms pajėgoms pataikyti į taikinius Rusijoje, skelbė JAV žiniasklaida.
Tik gegužės pabaigoje „CNN“ šaltiniai pranešė, kad administracija ruošiasi perduoti MLRS.
Būtent artilerijos, įskaitant raketas, ir sunkiosios technikos tiekimas Ukrainai yra geriausias būdas kuo greičiau užbaigti karą, mano Ukrainos valdžia. Jie sako, kad Vakarų sąjungininkai turėtų sutelkti dėmesį į tai ir pritaikyti naujas sankcijas Maskvai, o ne siūlyti jai perleisti teritorijas.
„Kiek laiko mes kovojome už tai, kad Ukrainai būtų suteikta visa reikalinga ginkluotė, kad ji pakeistų kovų pobūdį ir imtų greičiau bei užtikrinčiau judėti įsibrovėlių išvarymo link? Visi ginklai, įskaitant MLRS. Su sistemomis, kurių tikrai reikia sustabdyti šią agresiją. Esame tikri, kad mūsų pastangų dėka vis tiek būsime išgirsti“, – yra sakęs Volodymyras Zelenskis.
Su MLRS pagalba Ukrainos armija galės išlaisvinti Chersoną, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Kuleba.
Neįvardindamas konkrečių miestų, panašų vertinimą išsakė amerikiečių karo ekspertas Robas Lee – jis mano, kad šios sistemos gali padėti Ukrainai per šią vasarą atkovoti Rusijos okupuotas teritorijas.
Kol kas iki galo nėra žinoma, kiek tokių sistemų artimiausiu metu bus perkelta, rašo „Wall Street Journal“ apie planus tiekti MLRS Ukrainai.
Londonas ir Varšuva solidarizuojasi su Kijevu reikalaudami naujų ginklų. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda net apkaltino Vokietiją delsimu.
Už sunkiosios technikos tiekimą Ukrainai Bundestagas balsavo balandžio pabaigoje. Tada Berlynas pažadėjo perduoti 50 savaeigių priešlėktuvinių pabūklų „Gepard“, tačiau po mėnesio jis patikslino, kad atsiųs juos liepos mėnesį.
Aukščiausiosios Rados liaudies deputatė Anastasija Radina kalbas apie „gepardų“ perdavimą liepą pavadino žeminančiomis.
„Tai kelia klausimą: ką Vokietija iš tikrųjų remia?“ – sakė ji Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose.
Ilgalaikis įsipareigojimas
Rusijos vadovybė dabar taip pat kalba apie užsitęsusio karo tikimybę. Invazijos pradžioje Rusijos gvardijos vadas Viktoras Zolotovas, kurio pavaldiniai kovoja Ukrainoje, pripažino, kad specialioji operacija „vyksta ne taip greitai, kaip norėtume“.
Dabar Maskvoje vis dažniau sakoma, kad niekur neskubama.
„Mes nesivaikome terminų. Nacizmas turi būti arba išnaikintas 100 proc., arba po kelerių metų jis pakels galvą dar bjauresniu pavidalu“, – sakė Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos vadovas Nikolajus Patruševas.
Putinas vis dar bando užkariauti naujas teritorijas Ukrainoje ir siekia nuolaidų, kurių Kijevas negali priimti, sako britų karo istorikas seras Lawrence'as Friedmanas.
„Dabar protinga tikėtis, kad tai ne trumpalaikė ekstremali situacija, o ilgalaikis įsipareigojimas šalims, remiančioms Ukrainą; kad nėra paprasto diplomatinio sprendimo; ir kad Ukraina toliau kovos tiek, kiek reikės, kad atgautų savo teritorijas“, – rašo Friedmanas.
