„Aš esu privačios karinės bendrovės atstovas. Tikėtina, jau esate girdėję – vadinasi ji „ČVK Vagner“. Karas yra sunkus. Į visokias čečėnų ir kitus net iš arti nepanašus. Amunicijos eikvojimas pas mane – apie 2,5 karto didesnis negu Stalingrade“, – aiškino J. Prigožinas kalėjimo kieme išrikiuotiems kaliniams.
Jis paaiškina ir pagrindines būsimų samdinių nuodėmes – dezertyravimą, alkoholį ir narkotikus bei marodieriavimą, „įskaitant seksualinius kontaktus su vietos moterimis, flora, fauna, vyrais visokiais, ar kuo papuola“. Visa tai, kol užverbuotasis kalinys pusę metų praleidžia karo veiksmų zonoje, daryti draudžiama.
„Tie, kas atvyksta ir pirmą dieną mato, kad „kažkur aš ne ten papuoliau“, – mes paliekame įrašą „dezertyras“, o vėliau sušaudome“, – aiškina jis. Nepaisant to, jis kelis sykius kaliniams akcentuoja, jog jie apsisprendimui turi „5 minutes“.
Minimalus verbuojamų žmonių amžius – 22 metai, o jeigu jaunesnis, tai reikia rašytinio artimųjų sutikimo, kad neturės vėliau pretenzijų. „Maksimalus amžius – 50 metų. Tačiau jeigu tvirtas, tai čia vietoje pokalbio metu darome elementarius testus, žiūrim, ar tvirtas. Fizinė forma yra kritiškai svarbi. Žiūrim, kiek tu stiprus, ir tuomet priimame sprendimą ir imame“, – aiškino J. Prigožinas.
Jo teigimu, samdinių grupuotei reikalingi „šturmo kariai“. Jis žadėjo aviacijos, artilerijos, tankų palaikymą ir paaiškino, kad kare išgyvena tik patys aršiausi. Papasakojo ir savo smogikų kovų legendą apie tai, kaip birželio 1-ąją 40 žmonių iš Piterio šturmavo Vuhlerhirskos elektrinę. Tariamai griežtojo režimo kaliniai, recidyvistai įsiveržė į priešininko apkasus ir „išpjovė visus peiliais“. „Buvo trys žuvę ir keturi sužeisti“, – pasakojo jis.
Žuvusiems buvo pažadėtas „laidojimas herojų alėjose jų miestuose“, o kieno laidojimo vieta nėra nustatoma, tai tie palaidojami specialiose „Vagner“ kapinėse Goriučij Kliuč miestelyje netoli Krasnodaro.
Išbuvusiems fronte samdiniams bent pusmetį buvo žadama visiška amnestija, o pageidaujantiems – darbas „Vagner“.
Daug laiko apgalvoti sprendimą J. Prigožinas „patrankų mėsai“ nepaliko – davė 5 minutes apmąstymams. „Kai mes išvažiuojame, laikas baigiasi. O toliau jau kaip pasiseks“, – aiškino jis.
„Mediazona“ teigimu, vaizdo įrašas darytas Joškar Olos miesto pataisos kolonijoje Nr. 6.
Šis vaizdo įrašas patvirtina anksčiau pasirodžiusių žiniasklaidos tyrimų informaciją apie J. Prigožino vykdomą kalinių verbavimą visoje Rusijoje.
Jevgenijus Prigožinas yra vadinamas „Putino virėju“ dėl jo verslo imperijai priklausančių Rusijos prezidento administracijos maitinimo įstaigų. Be to, jam taip pat galimai priklauso daugelis „privačių“ Rusijos karinių bendrovių, kurios yra tiesiogiai siejamos su Kremliaus karinėmis operacijomis užsienio šalyse – nuo Ukrainos iki Afrikos. J. Prigožinui taip pat priskiriami ir „trolių fabrikai“. Įtariama, kad būtent per J. Prigožino bendroves yra vykdoma ir finansuojama didelė dalis Kremliaus neafišuojamos ar nelegalios veiklos.
