V. Putinas teigė, kad balsavimas rodo norą „vidaus konsolidacijos“, kuri leistų Rusijai „veiksmingai veikti fronto linijoje“ ir kitose srityse, pavyzdžiui, ekonomikoje.
„The New York Times“ skelbia, jog Rusijos valdžia neigiamai įvertino protestą, kurį surengė užspausta Rusijos opozicija ir per kurį žmonės išreiškė savo nesutikimą užtvindydami balsavimo dėžes dažais. Valstybinio televizijos kanalo „Rossija 24“ korespondentas teigė, kad „provokacijos prie rinkimų apylinkių buvo ne kas kita, kaip uodų įkandimai“. Oficialūs komentatoriai teigė, kad eilės rodė uolumą dalyvauti demokratiniame gyvenime.
71 metų V. Putinas dabar bus prezidentu bent iki 2030 m., pradėdamas penktąją kadenciją šalyje, kurios Konstitucija tariamai riboja prezidentavimo kadencijų skaičių iki dviejų. Balsavimu, pirmuoju po 2022 m. vasario įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekta ir sukurti visuomenės mandatą karui, ir atkurti V. Putino kaip stabilumo įsikūnijimo įvaizdį. Vis dėlto rusai šiek tiek nerimauja dėl to, kokius pokyčius gali atnešti balsavimas.
Pranoko lūkesčius
Nors pergalė buvo iš anksto numatyta, V. Putino rezultatai pranoko lūkesčius.
Prezidento rinkimuose, kuriuose dalyvauja V. Putinas, yra tam tikras dėsningumas: jo rezultatai kaskart gerėja. 2012 m. jis gavo 63,6 proc. balsų, o 2018 m., kai prezidento kadencija buvo pratęsta iki šešerių metų, – 76,7 proc. balsų. Ekspertai tikėjosi, kad šį kartą Kremlius suskaičiuos apie 80 proc. balsų, tačiau V. Putinas gavo dar daugiau, arčiau 90 proc. balsų.
Nė vienas iš trijų kitų kandidatų, kuriems buvo leista dalyvauti balsavime, nesurinko daugiau kaip penkių procentų balsų.
Prezidento rinkimai Rusijoje ilgą laiką tarnavo kaip priemonė, kad visa sistema atrodytų teisėta. Tačiau tokia didelė V. Putino pergalės persvara gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Vis labiau autoritariniame Kremliuje gali kilti klausimų, kam Rusijai reikalingos tokios surežisuotos pratybos.
Nepavykęs vienybės įvaizdis
Kremliui ne visiškai pavyko sukurti nacionalinės vienybės įvaizdį, kurio jis siekė.
V. Putinas visada siekia kurti politinio stabilumo ir kontrolės įvaizdį, kurį kruopščiai surežisuoti prezidento balsavimai turi sustiprinti. Tačiau šį kartą šį įvaizdį sugadino trys su opozicijos politika susiję įvykiai.
Pirmą kartą tai įvyko sausį, kai tūkstančiai rusų visoje šalyje rinkosi pasirašyti peticijų, reikalingų tam, kad į rinkimų biuletenį būtų įtrauktas Borisas Nadeždinas, anksčiau mažai žinomas politikas, kuris priešinosi karui Ukrainoje. Kremlius neleido jam dalyvauti rinkimuose.
Tada vasarį Arkties kalėjime staiga mirė griežčiausias V. Putino politinis oponentas Aleksejus Navalnas. Tūkstančiai gedėtojų, atvykusių į jo laidotuves Maskvoje, skandavo prieš V. Putiną ir karą, ir net per balsavimą gedėtojai toliau dėjo gėles ant jo kapo.
A. Navalno organizacija pritarė planui, kad rinkėjai vidurdienį gausiai ateitų į rinkimus ir tyliai protestuotų prieš V. Putiną ir karą. Rusijos ambasadoje Berlyne balsavusi A. Navalno našlė Julija Navalnaja sakė, kad balsavimo biuletenyje įrašė savo vyro vardą, ir padėkojo visiems, kurie protestuodami laukė ilgose eilėse.
Tačiau buvo sunku suprasti, kaip protestas galėtų virsti kokiu nors ilgalaikiu judėjimu, ypač atsižvelgiant į represines priemones, kurios nuo 2022 m. vasario prasidėjusio karo Ukrainoje nuolat griežtėjo. Pavyzdžiui, V. Putino valdžia sulaikė šimtus žmonių, kurie viešai gedėjo A. Navalno.
V. Putinas teigs, kad jis turi liaudies mandatą tęsti karą Ukrainoje.
V. Putino kampaniją ir patį balsavimą nulėmė karas. Gruodį jis paskelbė, kad sieks dar vienos kadencijos, atsakydamas į karo veterano, kuris ragino jį kandidatuoti, klausimą.
Balsavimas vyko okupuotuose Ukrainos regionuose, nors Rusija visiškai nekontroliuoja keturių jos aneksuotų regionų. Buvo ir prievartos elementų, kai rinkimų darbuotojai kartais atnešdavo balsadėžes į žmonių namus lydimi ginkluoto kareivio. Okupuotuose regionuose V. Putino pergalė buvo dar didesnė nei pačioje Rusijoje.
Nepripažįsta karo
V. Putinas niekada nepripažino, kad įsiveržęs į Ukrainą pradėjo karą. Jis teigia, kad buvo priverstas surengti „specialią karinę operaciją“, kad neleistų Vakarams pasinaudoti Ukraina kaip Trojos arkliu, siekiant pakenkti Rusijai.
Rinkimų aktyvumą, kuris, kaip pranešama, siekė daugiau kaip 74 proc. iš daugiau kaip 112 mln. užregistruotų rinkėjų, jis apibūdino kaip „nulemtą to, kad esame priversti tiesiogine to žodžio prasme, su ginklu rankose, ginti savo piliečių, savo tautos interesus“.
Karas ir toliau bus pagrindinis Kremliaus organizavimo principas.
Vasarį metinėje kalboje, kuri buvo pagrindinė jo rinkimų kampanijos kalba, V. Putinas pažadėjo ir ginklų, ir sviesto, tvirtindamas, kad Rusija gali siekti karo tikslų net ir investuodama į ekonomiką, infrastruktūrą ir ilgalaikius tikslus, tokius kaip Rusijos gyventojų skaičiaus didinimas.
Apskaičiuota, kad 40 proc. valstybės išlaidų skiriama karinėms išlaidoms, o 2023 m., remiantis vyriausybės statistiniais duomenimis, ekonomika išaugo 3,6 proc. Sparčiai auga šaudmenų ir kitų medžiagų gamyba.
V. Putinas taip pat pasiūlė, kad karo veteranai turėtų sudaryti „naujojo elito“, kuris vadovaus šaliai, branduolį, nes jų tarnyba įrodė jų atsidavimą geriausiems Rusijos interesams. Tikimasi, kad šis pasiūlymas paspartins valstybės pareigūnų, reiškiančių raumeningą patriotizmą, tendenciją, ypač todėl, kad V. Putinas siekia pakeisti savo vyresnius sąjungininkus jaunesniąja karta.
Rusai nerimauja dėl to, kas bus toliau
Laikotarpis po bet kurių prezidento rinkimų yra tas, kai Kremlius paprastai pradeda vykdyti nepopuliarią politiką. Pavyzdžiui, po 2018 m. V. Putinas padidino pensinį amžių. Rusai spėlioja, ar už kampo gali laukti nauja karinė mobilizacija arba sustiprintos represijos šalies viduje.
V. Putinas ne kartą neigė, kad reikia dar vienos mobilizacijos, tačiau manoma, kad neseniai pasiekti nedideli teritoriniai laimėjimai Rytų Ukrainoje pareikalavo dešimčių tūkstančių aukų. Nors V. Putinas yra užsiminęs, kad yra pasirengęs taikos deryboms, kol kas nė viena pusė neparodė didelio noro.
Rusija yra aneksavusi daugiau kaip 18 proc. ukrainiečių teritorijos, o fronto linija jau kelis mėnesius yra statiška. Tikimasi, kad bet koks naujas Rusijos puolimas vyks šiltais ir sausais vasaros mėnesiais, o Rusijos kariuomenė gali bandyti padidinti kontroliuojamos teritorijos plotą prieš būsimas derybas.
„Labiau tikėtina, kad sprendimai bus susiję su karu nei su taika, labiau tikėtina, kad jie bus kariniai nei socialiniai ar net ekonominiai“, – sakė Jekaterina Šulman, Berlyne emigracijoje gyvenanti Rusijos politologė.
Vien pas mus pagal apklausas apie 40 prc. rusų už Putiną balsavo. Todėl negalima sakyti, jog Putinas nusikaltėlis, nes jis veikia visos Rusijos vardu.
Rusai nori to karo, nori plėsti savo imperiją, nori, kad aplinkinės šalys būtų po jų padu. Ir jiems del to nieko negaila.
Jie dabar nori nežiūrint į nuostolius užkariauti Ukrainą, nes žino, jog jų armijos žmogiškieji ištekliai bus greitai papildyti užkariautos teritorijos gyventojais. O ginklų, raketų, tankų jie dar turi pakankamai. Na ir gamyklos jų dirba diena naktį. Todėl manau Ukrainos užkariavimas yra laiko klausimas. Jiems tereikia vienoje vietoje rimtai pralaužti gynybos liniją ir frontas gali sugriūti.
Dar vienas nerimą keliantis dalykas, tai Ukrainos generalinio štabo atstatydinimas. Čia gali būti didžiausia žala ginkluotosioms pajėgoms.