„Jeigu kas nors kėsinsis kištis į įvykius iš šalies ir kurs Rusijai strateginio pobūdžio grėsmes, mūsų atsakas į pasitikimo smūgius bus žaibiški ir staigūs. Tam mes turime instrumentų, kokiais negali pasigirti niekas. O mes jais nesigirsime, mes juos naudosime, jeigu prireiks“, – pareiškė V. Putinas kovo 27-ąją susitikime su Federacijos taryba.
Tokiu būdu V. Putinas pasirinko gana sudėtingą lingvistinę konstrukciją išreikšti banalų grasinimą branduoliniu smūgiu. Keista šiuo atveju yra ir tai, kad savo branduolinėmis pajėgomis Rusijos valdžia, įskaitant ir patį V. Putiną, giriasi nuolat jau daugelį metų. Užtenka prisiminti žymųjį jo susitikimą su Federacijos taryba 2018-aisiais, kurio metu Rusijos prezidentas pasirinko netikėtai daug kam itin agresyvią retoriką, pristatė raketas „iš fantastikos srities“, kurios „galės sunaikinti bet kokį taikinį“ ir parodė filmuką, kuriame tos raketos skrieja į JAV teritoriją.
Kaip suprasti V. Putino žodžius?
V. Putinas antrą sykį nuo karo Ukrainoje pradžios užsimena apie galimybę panaudoti branduolinį ginklą, pažymima BBC.
Vasario 27-ąją jis paskelbė didinantis branduolinių pajėgų parengties lygį iki „ypatingo karinio budėjimo režimą“. Tiesa, JAV žvalgybos duomenimis, kažkokių ypatingų pasiruošimų nebuvo pastebėta, nors ir neatmetama galimybė dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo. Šįkart jis pareiškė, kad jei kas įsikištų į „įvykius“ iš šalies, tai atsakymas bus žaibiškas.V. Putinas neįvardijo konkrečiai branduolinio ginklo, tik paminėjo tam tikrus „instrumentus“, kuriuos turi ir yra pasirengusi panaudoti Rusija. Tačiau pats terminas „atsakomasis-pasitikimo“ smūgis – yra būtent iš branduolinio atgrasymo terminologijos žodyno.
Taip pat, kaip ir vasario mėnesio pareiškime, jo žodžiuose nėra kažkokių naujų faktorių, kuriuos būtų galima laikyti branduolinio ginklo panaudojimo koncepcijos pokyčiais.
2020-ųjų birželį Rusija paviešino dokumentą pavadinimu „Branduolinio atgrasymo valstybinės politikos pagrindai“, kuriame buvo išdėstytos ir branduolinio ginklo panaudojimo sąlygos.
Viena iš tų sąlygų – patikimos informacijos apie į Rusiją nukreiptų balistinių raketų gavimas. Kitaip tariant, sprendimas atsakomajam smūgiui Maskvoje priimamas po to, kai yra tiksliai sužinoma, kad į Rusijos teritoriją yra paleistos tarpkontinentinės branduolinės raketos, net jei jos dar nepasiekė tikslo.
Būtent šis branduolinis atsakas yra vadinamas „atsakomuoju-pasitikimo“, kurį savo kalboje minėjo V. Putinas.
Yra ir kitas „atsakomasis smūgis“, kuomet priešo raketos jau pasiekė tikslą. Rusijos karinėje strategijoje jis taip pat yra – ir gali būti panaudotas jeigu „priešas panaudoja branduolinį ar kito tipo masinio naikinimo ginklą Rusijos Federacijos ir (arba) jos sąjungininkų teritorijoje“.
Teoriškai yra dar ir „perspėjamasis“ branduolinis smūgis, kuomet priešas yra puolamas dar prieš jo raketų paleidimą, tačiau „Rusijos valstybinės politikos pagrinduose“ jis nėra aprašytas.
Įdomiausia V. Putino kalbos dalis – frazė „nepriimtinos strateginio pobūdžio grėsmės“. Tokios formuluotės nėra jokioje Rusijos strategijoje, tačiau yra panašiai skambanti: branduolines pajėgas, remiantis Rusijos karo strategijos dokumentais, Maskva galėtų panaudoti branduolinį ginklą „agresijos prieš Rusiją atveju naudojant įprastą ginkluotę, kuomet kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui“ atveju.
Kol kas sunku paaiškinti, ką turėjo omenyje V. Putinas: ar „nepriimtinos strateginio pobūdžio grėsmės“ atitinka visos Rusijos sunaikinimo formuluotę „Branduolinio atgrasymo“ dokumente.
