Konstitucinis Teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarė, kad prezidento Valdo Adamkaus dekretas, tiek kiek juo apdovanotas Vladimiras Jakuninas, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Vis tik, apdovanojimas nėra atimtas.
„Tai, kad dekretas, kuriuo valstybės apdovanojimas skirtas Vladimirui Jakuninui, yra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai pagal priėmimo tvarką, savaime neatima iš jo apdovanojimo. Formaliai dekretas nebuvo pripažintas netekusiu galios, tad apdovanojimas nėra iš jo atimtas, taip pat, kiek mums žinoma, jis pats nėra jo atsisakęs. Šiuo metu vyksta konsultacijos kaip išvengti tokių situacijų, kai apdovanotųjų sąraše lieka asmenys, kurių veika žemina jiems suteiktą apdovanotojo vardą“, – komentare naujienų portalui tv3.lt paaiškino Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Papildyta rugpjūčio 10 d.: rugpjūčio 10-ąją Vladimiras Jakuninas iš apdovanotųjų sąrašo išbrauktas buvęs KGB darbuotojas, ilgametis „Rusijos geležinkelių“ vadovas ir diplomatas, konstatavus kad jis pažemino apdovanotojo vardą.
Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis, tad kas yra Vladimiras Jakuninas?
Patvirtino, kad buvo KGB dalimi ir ryšiai su Putinu
2018 m. Jakuninas savo knygoje patvirtino, kad yra sovietų KGB pareigūnas, dirbantis jos Pirmojo pagrindinio direktorato moksliniame ir techniniame skyriuje, kuris užsiėmė šnipinėjimo ir įvairaus pobūdžio sabotažo organizavimu už SSRS ribų. Jo paties žodžiais tariant, jo pareigos KGB buvo „kapitonas inžinierius“.
Kaip ir daugelis KGB karininkų, Jakuninas, iš viso šioje struktūroje dirbęs 22 metus, netrukus atsidūrė „diplomatiniame“ sovietiniame darbe Vakaruose: 1985–1991 m. iš pradžių jis buvo antrasis, o paskui pirmasis SSRS nuolatinės atstovybės prie JT sekretorius Niujorke.
Nuo 1991 metų vasario Jakuninas vėl gyvena ir dirba Rusijoje. Grįžęs į tėvynę, jis tampa uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinis verslo bendradarbiavimo centras“ (Sankt Peterburgas) direktorių tarybos vadovu. Grįžęs iš ilgalaikės komandiruotės JAV, 1991-ųjų pradžioje Jakuninas „artimai“ susipažino su V. Putinu. Tų pačių metų lapkričio 10 d. jis kartu su Putinu ir jo draugais tampa liūdnai pagarsėjusio kooperatyvo „Ozero“ (prie kurio be kitų įtakingų žmonių buvo prisijungęs Jurijus Kovalčukas, banko „Rossija" buvęs vadovas ir didžiausias akcininkas) vaizdingoje vietoje Leningrado srities šiaurėje.
1997 metais Vladimiras Putinas persikėlė į Maskvą ir kovo mėnesį tapo Vyriausiosios kontrolės direktorato (GKU) vadovu prezidento administracijoje, o Vladimiras Jakuninas buvo paskirtas GKU šiaurės vakarų skyriaus vadovu.
2000 m. į valdžią atėjus Putinui, Jakuninas tų pačių metų spalį taip pat persikėlė į Maskvą, o 2000 m. spalį – 2002 m. vasarį ėjo Rusijos Federacijos transporto viceministro pareigas. Šioje tarnyboje jis prižiūrėjo prekybinį laivyną ir jūrų uostus.
2002 m. vasario mėn. Jakuninas tapo Rusijos transporto ryšių ministerijos viceministru. Ši ministerija buvo panaikinta 2004 metų kovo 9 dieną, formuojant naują Rusijos Federacijos ministrų kabineto struktūrą prieš prasidedant antrajai Putino valdymo kadencijai. Dalis šios ministerijos funkcijų buvo perduota „Rusijos geležinkeliai“ (RZD), įsteigtai 2003 m. spalio 1 d., pseudoprivatizavus daugelį buvusios Rusijos Federacijos geležinkelių ministerijos objektų (visos 100 % RG akcijų priklausė ir priklauso valstybei, o jos veiklą kontroliuoja „Rosželdor“ – Rusijos transporto ministerijos struktūrinis padalinys).
2016 m. birželį Jakuninas Berlyne atidarė „Civilizacijų dialogo“ institutą, prisidengdamas „dialogu“, primesdavo Vokietijos Federacinei Respublikai (didžiausios Rusijos Federacijos prekybos partnerei ES šalyse ir stipriausiai NATO narei) Kremliaus imperialistų požiūrį į Rusijos užsienio politiką ir jos „civilizacinį unikalumą“. Liūdna, kad Vokietijos valdžia gana lojaliai traktavo šią V. Putino patikėtinio veiklą, suteikdama jam leidimą gyventi Vokietijoje.
Dar kartą pasijutęs „ant žirgo“, Jakuninas vėl tapo drąsesnis ir nusprendė dar kartą „garsiai“ išreikšti save Rusijoje: 2018-aisiais jis pateikė ieškinį „Novaja gazeta“ dėl balandį paskelbto antikorupcinio tyrimo antrašte „Pulkininku sėmė milijardus“ (straipsnyje daugiausia buvo kalbama apie Vidaus reikalų ministerijos pulkininko Zacharčenkos milijardus).
Nuopelnai Putino režimui
Jo nuopelnai Putino režimui yra piktnaudžiavimas tarnyba ir korupcija einant Rusijos geležinkelių vadovo pareigas (neteisėtas praturtėjimas, anksčiau pelningai dirbusios įmonės privedimas prie bankroto, eilinių Rusijos geležinkelių darbuotojų apiplėšimas ir jų ekonominių interesų nepaisymas).
Taip pat aktyvi Putino režimo vidinės ir agresyvios užsienio politikos propaganda (tiek Rusijos geležinkelių vadovo pareigose, tiek nuo 2016 m. vadovaujant Vokietijos sostinėje atidarytai „nepriklausomai institucijai“);
Be to, jis buvo ir yra vienas iš Putinui asmeniškai artimų oligarchų, ant kurio finansinės galios ir asmeninio atsidavimo „vadui“ iki šiol išlaikomas nekontroliuojamos Putino režimas.
Vladimiro Jakunino biografija
Vladimiras Jakuninas gimė 1948 m. birželio 30 d. Melenki mieste, Vladimiro srityje. Gyveno Estijoje (tėvas buvo kariškis), būdamas 18 metų su šeima persikėlė į Leningradą (dabar Sankt Peterburgą), kur 1966 metais baigė vidurinę mokyklą.
Vladimiras Jakuninas 1972 m. baigė Leningrado mechanikos institutą (dabar Baltijos valstybinis technikos universitetas), specialybė „Skraidymo aparatų gamyba“. Vėliau Jakuninas užsiėmė ilgo nuotolio balistinių raketų projektavimu ir priežiūra.
Baigęs dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Valstybiniame taikomosios chemijos institute. 1975–1977 m. tarnavo Tarybinėje Armijoje. Po karinės tarnybos iki 1982 m. dirbo Valstybinio tarptautinės prekybos komiteto prie Ministrų tarybos valdyboje vyresniuoju inžinieriumi. 1982-1985 m. buvo A. Jofės Fizikos ir technikos instituto Užsienio ryšių skyriaus viršininku.
1985–1991 m. dirbo diplomatinėje tarnyboje (antrasis, nuo 1988 m. – pirmasis sekretorius Nuolatinėje TSRS atstovybėje prie JTO. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tuo metu (nuo 1988 m.) jis tarnavo KGB pirmojoje valdyboje.
1991 m. „TEMP ltd“ direktorius ir Rusijos banko akcininkas. 1997 m. išrinktas „BaltUneximbank“ banko valdytoju. 2005-2015 m. – Rusijos geležinkelių prezidentas.
Nuo 2010 m. – naujai sukurto M.V. Lomonosovo Maskvos valstybinio universiteto Politikos mokslų fakulteto vadovas.
Jis ėjo Rusijos Federacijos transporto viceministro ir geležinkelių ministro pareigas.
2012 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ėjo išrinkto Tarptautinės geležinkelių sąjungos vadovo pareigas (po to šiai sąjungai vadovavo dabartinis Rusijos geležinkelių vadovas Olegas Beloziorovas).
Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. tęsė darbą prokremliškame „Pasaulio visuomenės forumo Civilizacijų dialoge“. Daug metų jis buvo laikomas vienu artimiausių Putinui valdžios pareigūnų.