Nuo praėjusių metų, kai buvo pradėtas kurti generatyvinis pokalbių robotas „ChatGPT“, lenktynės dėl dirbtinio intelekto kūrimo paaštrėjo, Rusijai ir Kinijai išleidus milijardus, kad varžytųsi su JAV dominavimu šioje srityje.
„Manau, gerai žinote, kad kai kurios vakarietiškos paieškos sistemos, taip pat kai kurie generatyviniai modeliai dažnai veikia labai selektyviai ir šališkai“, – Maskvoje vykusioje dirbtinio intelekto konferencijoje sakė V. Putinas.
„Jie neatsižvelgia į rusų kultūrą, o kartais ją tiesiog ignoruoja ir atšaukia (...) Daugelis šiuolaikinių sistemų yra apmokytos pagal vakarietiškus duomenis, skirtus Vakarų šalių rinkai“, – teigė jis.
„Monopolinis tokių užsienio kūrinių dominavimas Rusijoje yra nepriimtinas, pavojingas ir neleistinas“, – pridūrė jis, ragindamas Rusiją būti priekyje.
Rusijos technologijų pramonę sukrėtė Maskvos vykdomas karinis puolimas Ukrainoje.
Tūkstančiai IT darbuotojų pabėgo, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę, o Vakarų sankcijos užkerta kelią Rusijai gauti kompiuterių detalių, tokių kaip puslaidininkiai.
V. Putinas ne kartą ragino Maskvą atsisakyti priklausomybės nuo Vakarų technologijų ir rugsėjį nurodė savo vyriausybei skirti lėšų superkompiuterių kūrimui ir dirbtinio intelekto tyrimų plėtrai.
„ChatGPT“ sėkmė paskatino kitas technologijų bendroves ir rizikos kapitalo investuotojus skubiai kurti savo pokalbių robotus. Taip pat investuotojai skiria finansavimą įvairiems dirbtinio intelekto projektams.
Balandį Rusijos bankininkystės bendrovė „Sber“ paskelbė paleidžianti savo pokalbių dirbtinio intelekto programėlę „Gigachat“, bet kol kas tik bandomuoju režimu.
