Abu lyderiai trečiadienį Ženevoje surengė savo pirmąjį tiesioginį susitikimą, siekdami sumažinti augančią įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono, dvišaliams santykiams pasiekus žemiausią lygį nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Esame pasirengę tęsti šį dialogą tiek, kiek yra pasirengę Amerikos atstovai“, – sakė V. Putinas, kurio komentarus transliavo televizija.
Kremliaus šeimininkas pridūrė, kad susitikimo atmosfera buvo „gana draugiška“ ir kad abu lyderiai „galėjo suprasti vienas kitą svarbiausiais klausimais“.
Paprašytas apibūdinti savo kolegą amerikietį, V. Putinas pareiškė, kad JAV prezidento vaizdavimas spaudoje neturi nieko bendra su realybe.
„Bidenas yra profesionalas – dirbant su juo reikia būti labai dėmesingam, kad ko nors nepraleistum“, – pažymėjo V. Putinas.
„Kas iš to, jeigu jis kartais painiojasi? Jo spaudos sekretorė yra jauna, išsilavinusi, graži moteris – ji pati nuolat painiojasi“, – pareiškė Rusijos prezidentas, turėdamas omenyje Baltųjų rūmų atstovę spaudai Jen Psaki.
„Taip nėra todėl, kad ji yra prastai išsilavinusi ar turi blogą atmintį – tiesiog, kai žmonės mano, kad tam tikri dalykai yra antraeiliai, jie neskiria jiems pakankamai dėmesio“, – sakė rusų lyderis.
V. Putinas pridūrė, jog „amerikiečiai mano, kad niekas nėra svarbiau už juos pačius“.
„Tikra sėkmė“
Po daugiau nei tris valandas trukusių derybų lyderiai paskelbė trumpą pareiškimą, kuriuo sutiko pradėti dialogą dėl branduolinių ginklų kontrolės. Tai yra aktualus klausimas, nes J. Bideno pirmtako Donaldo Trumpo administracija pasitraukė iš kelių dvišalių ginklų kontrolės susitarimų su Rusija.
Ketvirtadienį bendrą pareiškimą sveikino aukšto rango Kremliaus pareigūnai.
„Nors tai labai trumpas tekstas, bendras pareiškimas dėl strateginio stabilumo numato mūsų dviejų šalių atsakomybę ne tik mūsų žmonėms, bet ir visam pasauliui“, – interviu radijui sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anksčiau ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad abi šalys atmetė branduolinio karo galimybę ir kad tai yra „tikra sėkmė“.
J. Bidenui pratęsus naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), „tai yra antras Vašingtono žingsnis sugrąžinant sveiką protą ir atsakingą požiūrį į svarbius tarptautinio saugumo aspektus“, verslo dienraščiui „Kommersant“ sakė S. Riabkovas.
Anot Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI), naujoji START yra paskutinis likęs svarbus ginkluotės kontrolės susitarimas tarp JAV ir Rusijos, turinčių daugiau kaip 90 proc. visų pasaulio branduolinių ginklų.
J. Bidenui pradėjus eiti prezidento pareigas, įtampa Maskvos ir Vašingtono santykiuose tvyrojo dėl daugybės ginčytinų klausimų: nuo kibernetinių atakų ir kišimosi į rinkimus iki žmogaus teisių pažeidimų.
Nors V. Putinas viršūnių susitikimą Ženevoje apibūdino kaip „konstruktyvų“, jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta, išskyrus susitarimą leisti sugrįžti į savo darbo vietas abiejų šalių ambasadoriams, kurie anksčiau šiemet buvo neribotam laikui atšaukti konsultacijoms.
Rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį patvirtino, kad Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas turi grįžti į Vašingtoną kitą savaitę.
